Edita Mildažytė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Edita Mildažytė
Gimė 1966 m. vasario 28 d. (58 metai)
Kapsukas
Tėvas Vytautas Mildažis
Motina Gražina Marė Petkūnienė
Sutuoktinis (-ė) Gintautas Petronis
Gintautas Vyšniauskas
Saulius Pilinkus
Vaikai Rūta, Domas, Mykolas
Veikla žurnalistė, publicistė, visuomenės veikėja
Alma mater 1989 m. Vilniaus universitetas

Edita Mildažytė (buv. Petronienė,[1] g. 1966 m. vasario 28 d. Kapsuke) – Lietuvos žurnalistė, publicistė, TV laidų vedėja, prodiuserė, visuomenės veikėja.

Nuo 1987 m. bendradarbiauja „Labo ryto“, „Vakaro žinių“ programose, veda proginius renginius, Naujųjų metų ar kitas specialias transliacijas (pvz., transliacijas Lietuvai stojant į Europos Sąjungą, specialias laidas popiežiaus Jono Pauliaus II netekties dieną, laidas monsinjorui Kazimierui Vasiliauskui ir rašytojai Jurgai Ivanauskaitei atminti).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19731975 m. mokėsi Kauno 27-oje vidurinėje mokykloje, 1975–1984 m. Vilniaus 34-ojoje vidurinėje mokykloje. 1987 m. laimėjo diktorių konkursą ir gavo diktorės vietą Lietuvos radijuje ir televizijoje. 1984–1989 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete studijavo žurnalistiką.

19931997 m. LRTV „Lietuvos naujienų tarnybos“ „Vakaro žinių“ žurnalistė ir vedėja. 1993 m. įsidarbino LTN (tuometinė naujienų redakcija) redakcijoje redaktore ir laidos vedėja. Bendradarbiavo rengiant progines programas. 1997–2001 m. LNK televizijos laidos „Bobų vasara“ redaktorė ir vedėja – populiariausio ir daugiausiai žiūrovų turinčio pokalbių šou (žiūrimumo reitingai siekdavo 26 %). Tuo pat metu įkūrė ansamblį „Bobų vasara“. 1999–2001 m. „Radiocentro“ radijo laidos „Bobų vasara“ vedėja. 1997–2000 m. kartu su savo įkurtu „Bobų vasaros" ansambliu apsilankė daugelyje Lietuvos miestų.

2000 m. redagavo ir vedė publicistinę laidą „2 blis“, o vasarą – „Noriu papasakot“. Nuo 2001 m. LRT laidos „Bėdų turgus“ autorė ir vedėja.[2] 20022008 m. prodiusavo laidas „Keliaukim“,[3] „Moterys ir vyrai“,[4] „Jau saulelė vakarop“,[5] „Pulsas“.[6] 2003 m. organizavo pirmąjį „Žaliojo obuolio“ padėkos koncertas, kuriame neįgalieji pasirodė kartu su scenos žvaigždėmis. 2003–2008 m. organizavo akcijas „Daugiau saulės, daugiau šviesos“, kuriose 10 LRT laidų rengėjų nominavo ir pagerbė 30 Lietuvos žmonių, galinčių tapti pavyzdžiu kitiems. 2004–2007 m. parengė transliaciją „Nacionalinių vertybių sąrašą“, kuria stengiamasi atkreipti dėmesį į Lietuvos ir lietuvių išskirtinumą, svarbiausias asmenybes, datas, žadinti patriotizmą. 2005 m. organizavo pirmąjį koncertą „Motinos dienai“. 20052007 m. sumanė ir padėjo organizuoti labdaros akciją „Kalėdų sriuba“. Surinktomis lėšomis padedama Maltos ordino savanoriams organizuoti programą „Maistas ant ratų“. 2006–2007 m. Vyriausybės užsakymu rengė akcijas „Mamų mamai“, per kurias pagerbiamos daugiavaikės motinos, pagimdžiusios ir išauklėjusios 5 ir daugiau vaikų.[7] 2008 m. LTV vadovybės užsakymu pirmą kartą šalyje parašė „Nacionalinį netekčių sąrašą“, transliuotą lapkričio 1–2 d. ir skirtą ryškiausių, per metus išėjusių asmenybių atminimui.[8] 2009 m. Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo iškilmingo atidarymo koncerto Vilniaus Katedros aikštėje idėjos bei tekstų autorė, renginio vedėja.[9] 2010 m. iškilmingo renginio (koncerto), skirto Lietuvos nepriklausomybės 20-mečiui pažymėti, scenarijaus autorė ir vedėja.

2014 m. režisavo Lietuvių dainų šventę.

2021 m. rugsėjo 19 dieną sulaikyta girta prie vairo. E. Mildažytei nustatytas 2,36 promilės girtumas, ji atsidūrė areštinėje.[10]

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis vyras – odininkas Gintautas Petronis (išsiskyrė).[11][12] 2009 m. vasario 28 d. susituokė su verslininku, architektu Gintautu Vyšniausku,[13] 2016 m. jis mirė.[14] 2023 m. birželio 2 d. ištekėjo už TV laidų vedėjo Sauliaus Pilinkaus.[15]

Turi tris vaikus: Rūtą, Domą ir Mykolą.[11][12]

Labdaringa veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2001 m. surengto „Žaliojo obuolio“ apdovanojimo koncerto metu įsteigta „Žaliojo obuolio“ skulptūrėlė (2001 m. autorius M. Jonutis, nuo 2002 m. – „Žaliojo obuolio“ skulptorius R. Kvintas) – pagarbos ženklas už labdarą, dosnumą, atkaklumą, padorumą.[16] 2001 m. gruodžio 20 d. įsteigė labdaros ir paramos fondą „Bėdų turgus“.[17] 2001–2016 m. laida „Bedų turgus“ materialinės paramos suteikė daugiau nei už 9,2 mln. Lt.[17] 2002 m. organizavo paramos akciją „Nupirk duonos alkstantiems“ (surinkta ir išdalyta 50 tūkst. Lt).[reikalingas šaltinis] 2002–2003 m. organizavo Šv. Kalėdų akcija „Nepamirštamoms žvaigždėms“, kur kartu su įmone „Hronas“ kultūros ir meno veteranams išdalyta 60 tūkst. Lt.[reikalingas šaltinis] 2002–2008 m. prodiusavo ir išleido keturias paramos CD, nuo kurių po 1 Lt buvo aukojama „Bėdų turgaus“ fondui.[reikalingas šaltinis]

Prisidėjo prie 2007 m. atidarytos internetinės svetainės www.diabites.lt, kurios tikslas – pagelbėti vaikams, sergantiems cukriniu diabetu, įsigyti insulino pompas. 2008 m. gegužės mėn. lankėsi JAV labdaros vakare, kurio tikslas – surinkti lėšų „Diabičių“ programai.[18] 2010 m. rengė paramos Gruzijos karo pabėgėlių vaikams akciją „Lietuva-Gruzija. Viena širdis“.[17][2] Per akciją surinkta ir specialiai įkurtam Gruzijos fondui „Paramos fondas prievarta dėl karo iškeldintiems vaikams“ pervesta 247 tūkst. Lt.[19]

2011 m. jos sumanymu Vilniaus centre, Mindaugo ir A. Vivulskio gatves jungiančiame skvere, buvo atidengtas paminklas Vilniaus miesto ir krašto labdariams.[20]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Filmografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2010 m. – kartu su R. Sakalauskaite sukūrė dokumentinį filmą apie pirmąjį atkurtos respublikos prezidentą Algirdą Mykolą Brazauską. „Algirdas Mykolas Brazauskas: liudijimai“.
  • 2011 m. – sukūrė dokumentinį filmą „Solo virš Atlanto“ apie lakūną lietuvį Feliksą Vaitkų, atlikusį antrąjį transatlantinį skrydį iš JAV į Europą.
  • 2012 m. – kartu su žurnaliste R. Sakalauskaite sukūrė dokumentinį filmą „Neokupuotas“ apie rezistentą Antaną Terlecką. Filmo premjera – 2012 m. kovo 11 d.
  • 2013 m. – sukurti dokumentiniai filmai „Fanios Vilnius“, „Vytautas Kasiulis. Iki Paryžiaus ir atgal“ ir „Post skriptum“.
  • 2014 m. – sukurtas dokumentinis filmas apie rašytoją Romen Gary – „Ištesėtas pažadas. Vilniaus paslaptys“ ir dokumentinis filmas apie Napoleoną Kitkauską – „Kazys Napoleonas Kitkauskas. Kertiniai akmenys“.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Pasimatymas su Lietuva. – Vilnius: Tyto alba, 2011. – 423 p.: iliustr. + 1 garso diskas (CD). – ISBN 978-9986-16-867-6
  • Lithuania on a first date (translated by Diana Bartkutė-Barnard, Joseph Everatt, Andrius Užkalnis and Ada Mykolė Valaitis). – Vilnius: Tyto alba, 2012. – 423 p.: iliustr. + 1 CD. – ISBN 978-9986-16-893-5

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://vaizdai.libis.lt/vaizdas/leidiniai/a/45824.png[neveikianti nuoroda]
  2. 2,0 2,1 „Edita Mildažytė“. Yra šalis.
  3. Dienraštis Vakarų ekspresas. „TV prodiuseriai: šlovė, jaudulys ir pinigai“. ve.lt. Suarchyvuotas originalas 2015-02-25.
  4. „Moterys ir vyrai“. Lietuvos radijas ir televizija.
  5. „LRT“. Lietuvos radijas ir televizija. Suarchyvuotas originalas 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2020-07-10.
  6. „LTV – publicistinė laida apie sveikatą "Pulsas"“. Žmonės.lt. 2008-08-07.
  7. http://www.15min.lt/zmones/naujiena/archyvas/edita-mildazyte-vel-rinksime-mamu-mama-156-65846
  8. http://www.delfi.lt/pramogos/eteris/ltv-skelbia-nacionaliniu-vertybiu-sarasa.d?id=8708976
  9. http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/varpo-duziais-paskelbta-tukstantmecio-dainu-sventes-pradzia.d?id=22915672
  10. https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/kriminalai/2021/09/19/news/vilniuje-prie-vairo-neblaivi-sustabdyta-e-mildazyte-pripute-2-36-prom-atsidure-arestineje-20807774
  11. 11,0 11,1 Živilė Petrauskaitė (2020-05-29). „Trijų vaikų mama Edita Mildažytė: „Aš juos labai myliu, bet ir savotiškai kenčiu, nes nuolat rūpinuosi, kad jiems viskas būtų gerai““. www.moteris.lt. Nuoroda tikrinta 2023-06-02.
  12. 12,0 12,1 „Televizijos laidos vedėjos E.Mildažytės juvelyrė dukra nesinaudos motinos vardu (nuotraukos)“. www.lrytas.lt/. Nuoroda tikrinta 2023-06-02.
  13. Gintautas Vyšniauskas ir Edita Mildažytė. Jo triumfo ir jos kapituliacijos diena, 2009-03-15
  14. „Mirė Editos Mildažytės vyras, architektas Gintautas Vyšniauskas“. 15min.lt. 2016-01-04. Nuoroda tikrinta 2023-06-02.
  15. „Nidos prieplaukoje susituokė Edita Mildažytė ir Saulius Pilinkus: pasidalijo ceremonijos akimirkomis“. delfi.lt. 2023-06-02. Nuoroda tikrinta 2023-06-02.
  16. http://www.lrt.lt/mediateka/laidos/Ž/1927/zaliojo_obuolio_padekos_koncertas/archyvas Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
  17. 17,0 17,1 17,2 https://web.archive.org/web/20160501000000/http://www.beduturgus.lt/lt/edita-mildazyte/
  18. http://www.alfa.lt/straipsnis/181156/jav-lietuviai-su-mildazyte-gelbes-sergancius-lietuvos-vaikus
  19. http://www.alfa.lt/straipsnis/10352670/children-of-georgia-war-refugees-will-get-support-from-a-charity-campaign-in-lithuania/
  20. http://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/edita-mildazyte-paminkla-labdariams-pasventino-obuoliai-is-dangaus-3-152620
  21. Editai Mildažytei įteiktas Santarvės ordinas, 2005-01-15
  22. Edita Mildažytė paskelbta metų moterimi, 2005-11-22
  23. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=314742
  24. Edita Mildažytė – Estijos Metų pilietė, 2012-02-23[neveikianti nuoroda]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]