Lietuvos vaikų fondas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Lietuvos vaikų fondas – Lietuvos ne pelno organizacija, teikianti labdarą ir paramą vaikams. Būstinė Vilniuje, Žygimantų g. 6.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos vaikų fondas įkurtas 1988 m. Vilniuje. Aukščiausia fondo valdymo institucija – steigėjų susirinkimas, kolegiali valdymo institucija – fondo valdyba, kurią sudaro 9 nariai. Valdybos posėdžiai vyksta ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Steigėjai – Romanas Burba, Romualda Navikaitė ir poetas Juozas Nekrošius. 2007 m. dirbo 13 darbuotojų, iš jų 8 romų bendruomenės atstovai. Nuo 2001 m. teikia Valterio Rasko premiją už darbus nagrinėjant vaikų socialines, teisių apsaugos ir adaptacijos visuomenėje problemas. Jos laureatai: rašytoja Vanda Juknaitė, žurnalistė Edita Mildažytė, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriaus vedėja Birutė Valmienė-Daugelienė, šeimyninių vaikų globos namų) tėvai auklėtojai (Girnikai, Kelmės rajonas) Regina ir Jurgis Ratnikai.

Bendradarbiauja su Lietuvos našlaičių globos komitetu „Saulutė“ prie Pasaulio lietuvių bendruomenės, su Didžiosios Britanijos, JAV, Ispanijos, Prancūzijos, Slovakijos, Suomijos, Šveicarijos, Vokietijos panašiomis organizacijomis.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1988 m. fondas inicijavo, metodiškai ir materialiai rėmė institucinei globai alternatyvios vaikų globos atsiradimą Lietuvoje – bendradarbiaudamas su ministerijomis rengė teisės aktus, reglamentuojančius šeimynų (vaikų globos namų) veiklą ir materialinį aprūpinimą, organizavo šeimynų, tėvų parengimą tapti globėjais ir juos konsultavo, įkūrė 14 šeimynų. Rengia tarptautinius seminarus, 1993 m. Palangoje įsteigė vasaros stovyklą, 2001 m. Kirtimuose – Romų visuomenės centrą, rūpinasi, kad romų vaikai eitų į mokyklą, jų tėvai mokytųsi amato, lietuvių ir užsienio kalbų, kompiuterinio raštingumo.

Rengia vaikų paramos programas:

  • Šeimos – Lietuvos vaikams, tikslas – išsaugoti vaiką jo biologinėje arba globėjų šeimoje, neperduoti jo valstybės globai, individualių rėmėjų pagalba vaikams, augantiems šeimose, kurios dėl tam tikrų priežasčių negali ar neturi teisės naudotis valstybės parama ar kai šios paramos nepakanka vaikų poreikiams tenkinti
  • Atjauta
  • Studentai – finansinė parama moksleiviams ir studentams pagal rėmėjų nuorodas
  • Parama romų vaikams – socialinės paslaugos Kirtimų taboro vaikams
  • Saulutė – parama skurdžiai gyvenančių, gausių, našlių šeimų vaikams bei šeimose auginamiems našlaičiams, gabiems aukštųjų mokyklų studentams; programoje dalyvauja daugiau kaip 200 vaikų ir jaunuolių
  • Baltijos saulės šviesa – parama šalies vaikų globos įstaigoms
  • Parama – labdaros ir paramos vaikų globos įstaigoms, ligoninėms, kitoms paramos organizacijoms ir pavieniams asmenims organizavimas ir teikimas
  • Šiluma – vaikams – šildymo įrengimas vaikų globos namuose) ir kitos.[1]

Pirmininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Romanas Burba – 1988–1999 m.
  • Romualda Navikaitė – nuo 1999 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vaikų fondas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 344 psl.