Edita Barauskienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Edita Barauskienė-Kurpreikšytė (g. 1941 m. birželio 28 d. Virkytuose, Švėkšnos seniūnija), pedagogė, kraštotyrininkė, rašytoja.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1960 m. baigė Saugų vidurinę mokyklą. 19601961 m. dirbo mokytoja Saugose ir Pašyšiuose. 19611966 m. mokėsi VPI, kur įsigijo biologijos mokytojos specialybę. 19661967 m. mokytojavo Šakiuose. Nuo 1967 m. mokytojauja Priekulės I. Simonaitytės vidurinėje mokykloje.

2003 m. I. Simonaitytės mokykloje įkūrė istorijos, etnografijos muziejų.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1998 m. išleido knygą apie Ievą Simonaitytę „Vyžeikių karalienė“, 2004 m. – tos knygos penkias noveles atskira knyga vokiečių kalba „Sand vom Memelland“. 2006 m. sudarė ir išleido pasakojimų knygą „Mažas miestelis prie didelio kelio“, kurioje didesnė dalis straipsnių jos pačios parašyta. Tai knyga apie Priekulės istoriją, jos žmones bei pokario įvykius Klaipėdos krašte. 2007 m. išleido knygos antrąją dalį „Prisiminimai ir kūryba. Priekulė“. 2007 m. – istorinį romaną apie Martyną Mažvydą „Žodi, nekrisk ant akmens“, 2014 m. – istorinį romaną apie Kristijoną Donelaitį „Tolminkiemio sodininkas“.

Klaipėdos krašto gamtosaugos ir paveldo apsaugojimo klausimais rašo Klaipėdos ir Šilutės rajonų laikraščiuose; savo kūrybą yra skelbusi Klaipėdos rajono laikraštyje, savaitraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė moteris“, almanache „Baltija“.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Vyžeikių karalienė“. Vilnius, 1998 m.
  • „Sand wom Memelland“. Vilnius, 2004 m.
  • „Mažas miestelis prie didelio kelio“. Kaunas, 2005 m.
  • „Prisiminimai ir kūryba. Priekulė“. Vilnius, 2007 m.
  • „Žodi, nekrisk ant akmens“. Vilnius, 2007 m.
  • „Amžinasis keleivis Abraomas iš Kulvos“, Vilnius, 2009 m.
  • „Karūna žalčių karaliui“. Vilnius, 2013 m.
  • „Tolminkiemio sodininkas“, Vilnius, 2014 m.
  • "Gyvasis lietuvybės kraujas. Paprūsės kronikos ir pasakojimai", Klaipėda, 2020 m.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]