Edgard Varèse
| Edgard Varèse | |
 E. Varezas 1910 m. | |
| Biografija | |
|---|---|
| Pilnas vardas | Edgard Victor Achille Charles Varèse |
| Gimė | 1883 m. gruodžio 22 d. Paryžius, Prancūzija |
| Kilmė |  Prancūzija,  JAV |
| Mirė | 1965 m. lapkričio 6 d. (81 metai) Niujorkas, JAV |
| Veikla | kompozitorius, muzikos teoretikas |
Edgaras Viktoras Ašilis Šarlis Varezas (Edgard Victor Achille Charles Varèse, 1883 m. gruodžio 22 d. – 1965 m. lapkričio 6 d.) – iš Prancūzijos kilęs Jungtinių Amerikos Valstijų kompozitorius, dirigentas. Vienas žymiausių XX a. elektroninės ir konkrečiosios muzikos kūrėjų ir eksperimentuotojų.[1]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]E. Varezas vaikystę ir jaunystę praleido Paryžiuje, Burgundijoje, Turine. Muziką komponuoti pradėjo dar neturėdamas formalaus išsilavinimo. 1903–1905 m. mokėsi Schola cantorum Paryžiuje, 1905–1907 m. – Paryžiaus konservatorijoje (pas Šarlį-Mari Vidorą, A. Ruselį, V. d’Indi). Taip pat E. Varezui įtaką darė Romenas Rolanas ir Klodas Debiusi. 1907 m. išvyko į Berlyną, kur patyrė Richardo Štrauso ir Feručijaus Busonio įtakas.[2]
1915 m. E. Varezas persikėlė gyventi į JAV. 1915–1928 n, Jungtinėse Amerikos Valstijose dirigavo įvairiems orkestrams. Niujorke įsteigė Niujorko simfoninį orkestrą (1916 m.), Europos ir Amerikos naujosios muzikos kompozitorių tarptautinę gildiją (1921 m., su K. Salsedu). 1928–1934 m. gyveno Paryžiuje, sukūrė vieną žymiausių savo neelektroninės muzikos kūrinių – „Jonizaciją“ (Ionisation, 1931 m.).[1] Vėliau grįžo į JAV, domėjosi tiksliaisiais mokslais, fizikiniais muzikos tyrimais. 1941 m. įkūrė Naująjį chorą, kuris atlikinėjo praeities atlikėjų (Perotino, H. Šiuco, K. Monteverdžio, M. A. Šarpentjė) kūrinius.[2]
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]E. Varezo kūriniai atonalūs, netipiškų formų, juose ryšku sintetinė muzikos ir elektroninių garsų estetika ir tembrų dramaturgija. Kūryba turėjo įtakos minimalizmo, konkrečiosios muzikos, postmodernizmo, progresyviojo roko kompozitoriams.[1] E. Varezas savo kūrinius laikė atskirais garsiniais kūnais erdvėje. Nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio gavo prieigą prie elektroninės garso įrangos, su kuria pradėjo eksperimentuoti.[2]
Žymiausi E. Varezo kūriniai:
- „Amerikos“ orkestrui (Amériques, 1921 m.),
- „Aštuonkampiai“ 6 pučiamiesiems ir kontrabosui (Octandres, 1923 m.),
- „Jonizacija“ 41 mušamajam ir 2 sirenoms (Ionisation, 1931 m.),
- „Ekvatorialas“ bosui arba vienbalsiam vyrų chorui, 2 termenvoksams arba 2 Martenot bangoms, trimitui, trombonui, fortepijonui, vargonams ir mušamiesiems (Ecuatorial, 1934 m.),
- „Dykumos“ pučiamiesiems, mušamiesiems ir magnetofono juostai (Déserts, 1954 m.),
- „Elektroninė poema“ magnetofono juostai (Poème éléctronique, Briuselyje atlikta 1958 m. per 300 garsiakalbių).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 Edgard Varèse. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Edgard Varèse. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.