Masės ir energijos sąryšis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio E=mc²)
Masė šalia Mesjė 87 juodosios skylės pakeičiama į labai daug energijos turinčią 5000 šviesmečių besitęsiančią reliatyvistinę čiurkšlę.

Masės ir energijos sąryšis fizikoje – santykis tarp masės ir energijos ramybės sistemoje (vok. Ruhesystem), kai abi reikšmės skiriasi tik konstanta ir mato vienetais.[1][2] Šį principą nusako žymi fiziko Alberto Einšteino išvesta formulė: .[3] Kai kūno greitis = 0, gaunama rimties energijos išraiška E0 = m0c2 (m0 – rimties masė (kg), c – šviesos greitis). Šie sąryšiai rodo, kad masė ir energija dinamiškai ekvivalentūs dydžiai, nes c2 yra konstanta. Izaoko Niutono mechanikoje nejudančio kūno kinetinė energija lygi nuliui, o potencinė energija priklauso nuo kūno padėties jėgų lauke, t. y., energijos nelemia vien masė.[4]

Berlyne (Vokietija) Einšteino 1905 metais publikuotos formulės E = mc2 garbei pastatyta 4 metrų aukščio skulptūra.

Vokiečių fizikas Albertas Einšteinas masės ir energijos saryšį suformulavo vienoje savo publikacijų žurnale Annalen der Physik 1905 m. lapkričio 21 d.[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Serway, Raymond A.; Jewett, John W.; Peroomian, Vahé (2013 m. kovo 5 d). Physics for scientists and engineers with modern physics (9th leid.). Boston, MA. pp. 1217–1218. ISBN 978-1-133-95405-7. OCLC 802321453.{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)
  2. Günther, Helmut & Müller, Volker (2019), Günther, Helmut & Müller, Volker, eds., Einstein's Energy–Mass Equivalence, Singapore: Springer, p. 97–105, doi:10.1007/978-981-13-7783-9_7, ISBN 978-981-13-7783-9. Nuoroda tikrinta 2020 m. spalio 14 d 
  3. Bodanis, David (2009). E=mc2: A Biography of the World's Most Famous Equation (illustrated leid.). Bloomsbury Publishing. preface. ISBN 978-0-8027-1821-1.
  4. Straipsnis Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje
  5. Einstein, A. (1905). „Ist die Trägheit eines Körpers von seinem Energieinhalt abhängig?“ [Ar kūno inercija priklauso nuo energijos kiekio?]. Annalen der Physik (vokiečių). 323 (13): 639–641. Bibcode:1905AnP...323..639E. doi:10.1002/andp.19053231314. ISSN 1521-3889. {{cite journal}}: Išorinė nuoroda parametre |trans-title= (pagalba)