Dėtuvė


Šovinių išdėstymo dėtuvėje variantai

Dėtuvė (vok. Magazin) – daugiašūvio šaunamojo ginklo (šautuvo, karabino, pistoleto, kulkosvaidžio ir t. t.) dalis, kurioje talpinami šoviniai ir kuri paprastai juos stumia į ginklo imtuvą, o iš jo į vamzdį (šovinio lizdą).

Dėtuvė – tai talpyklė, kurioje tam tikra tvarka sudėti šoviniai. Dėtuvė paprastai turi spyruoklę, kuri stumia šovinius iš dėtuvės link šovinių lizdo. Dėtuvės paprastai nešiojamos dėtuvių krepšiuose, dėtuvinėse prie diržų ar liemenių.

Pirmą kartą dėtuvės ginkluose panaudotos XII a. Kinijoje. Dėtuves turėjo daugiašūviai pertaisomi arbaletai.^[1]

Dėtuvių įvairovė

Primityvias dėtuves kartais naudojo su vienšūviais šautuvais. Pvz., Pirmojo pasaulinio karo metais prie Berdano šautuvo, netoli spynos, tvirtindavo dėžutę su šoviniais, kad ginklo užtaisymas ranka būtų spartesnis.

Bunkerio tipo dėtuves naudojo pirmieji gatlingai (pvz., Ričardo Gatlingo sukurtas 1861 m.). Juose šoviniai link imtuvo keliauja varomi gravitacijos.

Dėtuvė skiriama pagal sujungimo su ginklu vietą – povamzdinė, pridedamoji, vidinė; pagal sujungimo su ginklu pobūdį – keičiamoji, nekeičiamoji, universalioji; pagal formą – dėžutės, disko, būgno pavidalo; pagal šovinių išdėstymą – vienaeilė, daugiaeilė. Dėtuvės naudojamos automatiniuose ir neautomatiniuose šaulių ginkluose ir mažo kalibro zenitinėse automatinėse patrankose.

Pagal nuimamumą

Dėtuvės būna nuimamos arba nenuimamos:

Nenuimamos dėtuvės paprastai būna ginklo viduje, jos užtaisomos:
- pavieniais šoviniais,
- perkėlinėmis apkabomis sutvirtintomis šovinių porcijomis (pvz., pistoletas Mauzeris C96). Įstūmus šovinius apkaba išmetama.
- vidinėmis apkabomis sutvirtintomis šovinių porcijomis (pvz., šautuvas M1 Garand). Užtaisomi šovinių porcijomis, susegtomis vidinėmis apkabomis. Tokia porcija su apkaba įstumiama į dėtuvę. Apkaba išmetama iššovus paskutinį šovinį.
Nuimamos dėtuvės paprastai akivaizdžiai matyti ginklo išorėje. Išimtis – pistoletų dėtuvės, kurios paprastai visiškai pasislepia pistoleto rankenoje.

Pagal padėtį ginkle

Pagal padėtį ginklo uokso atžvilgiu dėtuvės būna:

apatinės,
viršutinės,
šoninės.

Pagal formą

Dėžutinės dėtuvės

Dėžutinėse dėtuvėse (jas neretai klaidingai vadina apkabomis) šoviniai dedami lygiagrečiai. Tai labiausiai paplitusi dėtuvių rūšis. Būna tiek nuimamos ir neišimamos. Pagal šovinių išrikiavimą jos būna vienaeilės, dvieilės šachmatiškos, ketureilės (iš dviejų dvieilių skyrių, ties žiotimis pereinančios į dvieilį išdėstymą). Nuimamos dėžutinės dėtuvės pagal formą būna tiesiosios ir lenktosios. Pastarosios dar vadinamos rageliais (rus. рожок 'ragelis', angl. banana 'bananas'),

Šios dėtuvės pasižymi dideliu patikimumu ir patogumu, tačiau paprastai mažos talpos (išimtis – ketureilės). Siekiant padidinti efektinę dėtuvių talpą dėžutinės neretai dėtuvės sujungiamos (savadarbiškai lipniąja juosta arba specialiomis kabėmis) po dvi ar tris. Toks sutvirtinimas leidžia dėtuvių bloką apversti ir į ginklą įstatyti dar pilną dėtuvę.

Neišimamos dėtuvės 1905 m. šautuvuose.
26 šovinių šautuvo Grendel AR-15 dėtuvė
Šturmo šautuvo SIG 550 dėžutinė dėtuvė
Šautuvo М16 dėtuvės užtaisymas šoviniais iš apkabos naudojant adapterį.
Pistoleto Browning Hi-Power vidinė dėtuvė
Dėžutės su šoviniais prie vokiško prieštankinio šautuvo PzB 38 spynos (1941 m.)
Dėžutinių pistoletų kulkosvaidžių PPŠ ir PPS dėtuvių žiotys

Būgninės dėtuvės

Trumpo cilindro pavidalo dėtuvė, kurioje šoviniai išdėstyti viena ar keliomis eilėmis lygiagrečiai būgno ašiai (ir statmenai būgno plokštumai). Tokias dėtuves dažnai neteisingai vadina diskais.

Egzistuoja ir dvibūgnės dėtuvės. ^[2]

Būgninės dėtuvės talpios, todėl kartu jos yra sunkios, todėl mažai patogios naudoti. Tiekimo spyruoklė dažnai užvedama atskirai ranka ar specialiu raktu. Naudojamos kai kuriuose rankiniuose kulkosvaidžiuose bei pistoletuose kulkosvaidžiuose, retai savitaisiuose pistoletuose, Universaliuosiuose kulkosvaidžiuose, automatiniuose lygiavamzdžiuose.

Būgnines dėtuves kartais painioja su revolverinių ginklų būgnais.

Liugerio pistoletas su būgnine dėtuve (32 šovinių)
MP-18 su būgnine dėtuve (32 šovinių)
32 šovinių Liugerio pistoleto ir pistoleto kulkosvaidžio MP-18 dėtuvė
Tompsono pistoletas kulkosvaidis su būgnine dėtuve (dėtuvės talpa – 50 ar 100 šovinių).
Pistoletas kulkosvaidis Suomi su 40 ar 70 šovinių talpos dėtuve
Pistoleto kulkosvaidžio Suomi M-31 40 ar 70 šovinių dėtuvės
MG-34 su 75 šovinių talpos būgnine dėtuve.
Bliumo kulkosvaidžio būgninė dėtuvė (39 šovinių).
PPD modifikacija 34/38 su būgnine 73 šovinių dėtuve.
PPŠ-41 su būgnine dėtuve (71 šov. talpa).
RPD su 100 šovinių talpos juostos talpykle. Tokias talpykles dažnai klaidingai palaiko būgninėmis dėtuvėmis.
RPK su būgnine dėtuve, kurios talpa – 75 šoviniai.
AA-12 su būgnine 20 ar 32 šovinių talpos dėtuve
Automatinis karabinas M4 su dvibūgne dėtuve Beta C-Mag (100 šovinių)
АК-12 su būgnine 95 šovinių dėtuve

Diskinės dėtuvės

Diskinės dėtuvės (neretai vadinami tiesiog diskais) primena būgnines dėtuves, tačiau jose šoviniai sudedami statmenai disko ašiai, vienu ar keliais sluoksniais. Dėl didumo ir didelės masės diskinės dėtuvės dažniausiai naudotos rankiniuose kulkosvaidžiuose. Rečiau naudoti tankiniuose ir aviaciniuose kulkosvaidžiuose (pvz., tarybiniai DA ir DT). Pistoletuose kulkosvaidžiuose diskinės dėtuvės itin retos – jas naudojo tarybinis bandomasis 1929 m. Degtiariovo pistoletas kulkosvaidis ir amerikietiškas pistoletas kulkosvaidis American-180.

Kulkosvaidžio DP diskinė dėtuvė (47 šovinių talpos).
Liuiso kulkosvaidis, kurio diskinės dėtuvės talpa – 97 šoviniai.

Vamzdiškos dėtuvės

Tai neišimamos vamzdžio pavidalo dėtuvės, einančios išilgai vamzdžio. Šoviniai jose orientuoti išilgai išilginės ašies. Pasižymi kompaktiškumu, paprastumu bei patikimumu.

Trūkumai:
- maža talpa,
- ilgai užtaisomi, nes šoviniai dedami po vieną.
- šaudant keičiasi ginklo masės centras, nes išeikvojami dėtuvėje esantys šoviniai. Tai mažina ginklo taiklumą.
- negalima naudoti smailiakulkių šovinių, nes dėl atatrankos bei kitokių mechaninių sukrėtimų šovinio kapsulę įmušti gali po jo dėtuvėje sekantis kitas šovinys.

Vamzdiškos dėtuvės paprastai būna po vamzdžiu, todėl nedidina ginklo matmenų. Kai kurie pirmieji daugiašūviai šautuvai tokias dėtuves turėjo buožėse. Naudojami lygiavamzdžiuose šautuvuose bei Henrio karabinuose su svertiniu pertaisymu.

Henrio šautuvas (modelis 60) su vamzdiškąja dėtuve.
Vamzdiškoji dėtuvė po šautuvo Mossberg 500AL vamzdžiu.

Sraigtinės dėtuvės

Šiose dėtuvėse šoviniai sudėti lygiagrečiai išilginei ašiai, spirale, kulkomis pirmyn. Šovinius tiekia atskirai užvedama spyruoklė. Dėtuvė būna ilgo cilindro pavidalo, kurio viduje ilga spirališka kreipiamoji, užtikrinanti spirališką šovinių judėjimą link dėtuvės žiočių.
Pasižymi didele santykine talpa. Panašios į būgnines dėtuves tuo, kad užpildžius šoviniais reikia užvesti dėtuvės tiekimo spyruoklę.

Sraigtines dėtuves naudoja šie pistoletai kulkosvaidžiai: