Dzūkijos herbas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Dzūkijos herbas

Dzūkijos herbas – vieno iš 5 Lietuvos etnokultūrinių regionų heraldikos atributas. Herbo mėlyname lauke vaizduojamas sidabrinis šarvuotas karys, laikantis dešinėje rankoje auksinę alebardą ant sidabrinio koto, o kaire ranka atsirėmęs į sidabrinį baltišką skydą, su paauksuota galva ir papėde. Ant sijos padėtą herbo skydą laiko dvi atgal atsigręžusios su auksiniais nagais ir liežuviais sidabrinės lūšys. Ant sijos pakabintas sidabrinis kaspinas su mėlynų raidžių užrašu: „Ex gente bellicosissima populus laboriosus“ (Iš karingiausios genties – darbštūs žmonės).

Istorija

Nuo XIX a. regionas, apimantis Alytaus apskrities teritoriją vadinamas Dzūkija. Anksčiau, ši teritorija priklausė Trakų kunigaikštystei, vėliau vaivadijai, o vėliau ribos sutapo su Trakų pavieto ribomis. Tai paskatino tyrinėtojus ieškoti Dzūkijos herbui tų pačių simbolių senojoje Trakų žemės heraldikoje. Trakų žemės herbas: šarvuotas karys su ietimi ir skydu kilo iš kunigaikščio Kęstučio laikų, kai antspauduose jis vaizdavo tokį karį. XVII a. pirmoje pusėje karys imtas vaizduoti su alebarda. Senasis kario vaizdavimas su ietimi – 1995 m. buvo paliktas Trakų rajono savivaldybei, o 2003 m. karys su alebarda atiteko Dzūkijai (Lietuvos heraldikos komisija 2003 m. vasario 25 d. suderino Dzūkijos didžiojo ir mažojo herbų bei herbinių vėliavų projektus). Heraldika rūpinosi LR Seimo nariai Gediminas Jakavonis ir Artūras Skardžius. Dzūkų Kultūros Draugijai leidus, nutarta Alytaus apskrities herbą įdėti į mažąjį Dzūkijos herbą (didysis turi skydininkus ir devizą).

Simbolika

Mėlynas skydo laukas – aliuzija į Trakų vaivadijos bei jos pavietų vėliavų spalvą, žinomą nuo XVI a. antrosios pusės. Mėlyna spalva nuo seno reiškė dangų, ištikimybę ir tvirtumą.

Herbo etalono autorius – Arvydas Každailis.