Dvisporis pievagrybis
| Agaricus bisporus |
|---|
(Agaricus bisporus) |
| Mokslinė klasifikacija |
Dvisporis pievagrybis, šampinionas (agaricus bisporus) – pievagrybinių (Agaricaceae) šeimos, pievagrybių (agaricus) genties grybų rūšis. Valgomasis grybas.

Išvaizda ir savybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kepurėlė 5–10 cm skersmens, tvirta ir mėsinga, iš pradžių beveik apvali, vėliau iškili ir galiausiai paplokščia, kraštai užsirietę žemyn. Spalva nuo purvinai baltos (būdinga dirbtiniu būdu užaugintiems), iki šviesiai rudos.
Lakšteliai platūs ir tankūs, priaugtiniai, spalva pereinanti nuo rausvos iki tamsiai rudos.
Luobelė padengta koncetriškais plaušeliais arba šiek tiek tamsių žvynelių.
Kotas storas, 3–8 cm ilgio, prie pagrindo gumbiškai sustorėjęs, storu plaušingu žemyn nukreiptu rinkiu. Kartais būna tuščiaviduris.
Trama minkšta, medienos kvapo, balta, perpjauta parausta.
Augavietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Grybas natūraliai auga dirvose ir soduose, ant komposto bei tręšiamose pievose. Sezonas – birželis–liepa.
Dideliais kiekiais plačiai auginamas ir dirbtiniu būdu šiltnamiuose visus metus.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žodis pievãgrybis (píevagrybis) kilęs iš píeva + grỹbas, nes auga ne miškuose, o pievose, ganyklose. Šnekamojoje kalboje dar žinomas kaip šampiniònas (šampinjõnas, šampinijõnas, čempeljõnas, čimpijõnas, šalpijõnas, šampanjõnas, šampaljõnas, šampijõnas, šampiljõnas, šapavõlas, šempinjònas, šampiònas, švilpijõnas) su įvairiomis kontaminacijomis skolinys iš aplinkinių kalbų (rus. шампиньон, bltr. шампіньён, vok. Champignon) ← pranc. champignon, sen. pranc. champaignon, champaignol ← šnek. lot. *саmраniоlus ← lot. campania (‘laukas, pieva’), tad reiškia ‘pievinis, laukinis’.[1]
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Didysis gamtos vadovas „Grybai“ išsamus grybų ir jų rinkimo žinynas, „Mūsų knyga“, 2004 m., (135 psl.) ISBN 9955-573-65-1
- ↑ Šarūnas Šimkus. Augalų, gyvūnų ir grybų pavadinimų etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2025. // psl. 231.