Druskininkų miesto muziejus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Druskininkų miesto muziejus
Druskininkų miesto muziejus iš arčiau
Muziejus šalia Druskonio ežero

Druskininkų miesto muziejus – muziejus įkurtas 1999 m. gegužės 26 d., XX a. pradžioje statytoje Linksmoje viloje, dar vadintoje Kiersnovskių viloje (Willa Kiersnowski), adresu M. K. Čiurlionio g. 59.

Muziejus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Druskininkų miesto muziejaus idėja brandinta daug metų, rinkta istorinė medžiaga ir paveikslai. 1996 m. Druskininkų miesto taryba priėmė sprendimą įsteigti muziejų. Tik 1999 m. pradžioje, kai miestas jau buvo gavęs Petro Viščinio dovanotą kolekciją – paveikslus, knygas, garso įrašus, ir 1999 m. gegužės 26 d. Druskininkų miesto muziejų įregistravo Kultūros ministerija. 2000 m. spalio 15 d. visuomenei atverta pirmoji nuolatinė muziejaus ekspozicija - P. Viščinio kolekcija. 2001 m. muziejuje įrengta ekspozicija, vyksta renginiai, parodos, kamerinės muzikos koncertai, skaitomos paskaitos. Kurortinio sezono metu muziejaus terasoje vyksta tradiciniai koncertai „Druskininkų serenados“ ir kiti miesto renginiai. Muziejuje taip pat vyksta iškilmingų civilinių santuokų registracija.[1]

Ekspozicijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Pirmieji Druskininkų gydytojai. Pristatomi XIX a. pab. leidiniai apie Druskininkus, unikali Vilniaus universiteto Rankraščių skyriaus fondų medžiaga, susijusi su pirmųjų kurorto gydytojų (A. Renjė, K. Volfgango, J. Pileckio, K. Chonskio ir kt.) veikla. Eksponuojami gydytojų rankraščiai, spaudiniai, knygų fragmentai, portretai. Supažindinama su tuo metu gydymui taikytomis procedūromis, dietomis, Kumyso gamyba Druskininkuose, kitais medikų nurodymais ligoniams. Čia eksponuojami Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus paskolinti XIX a. mediko darbo įrankiai bei farmaciniai prietaisai. Įrengtas XX a. pr. gydomųjų procedūrų kabineto kampelis.
  • XIX a. Druskininkų pramogų kampelis. Eksponuojama XIX a. teatrų, cirko, koncertų, vykusių Druskininkuose, afišos, kortų stalelis, muzikinė mechaninė dėžutė, XIX a. baldai, aprangos aksesuarai (sidabrinis žiedas „Druzgieniki“, moteriška rankinė, vyriška piniginė) ir panašūs eksponatai.
  • Tarpukario Druskininkai. Ekspozicija pasakoja apie 19201939 m. Druskininkus ir miestą aplankiusius svečius, Lenkijos maršalą J. Pilsudskį, tuo metu gydytojos Eugenijos Levickos įkurtą parką, kuriame gydyma saule, oru ir judėjimu. Pristatomi to laikmečio autentiški daiktai, moteriškos skrybėlaitės, papuošalai, rankinės, suvenyrinės dėžutės, to meto Druskininkų suvenyrai, fotografijos, atvirukai, veikusių viešbučių, vilų reklamos, įkurtas mini restorano kampelis.
  • Druskininkai senuose žemėlapiuose ir dokumentuose. Eksponuojama įdomiausia Druskininkų steigimo ir vystymo dokumentinė, ikonografinė ir kartografinė medžiaga, kopijuota Lietuvos archyvuose bei muziejuose. Čia taip pat eksponuojami Lietuvos dailės muziejaus paskolinti Kanuto Rusecko (1800–1860), Alfredo Riomerio darbai bei nežinomo XIX a. Lietuvos dailininko „Stanislovo Augusto Poniatovskio“ portretas. Šie dailininkai XIX a. piešė Druskininkus. Taip pat eksponuojami A. Riomerio piešinių albumo iš kelionės į Druskininkus bei 1837 m. K. Rusecko statomų Druskininkų piešiniai bei vaizdai, saugomi Lietuvos mokslų akademijoje. 2005 m. ekspozicija papildyta svarbiu Druskininkų istorijai dokumentu – 1788 m. Stanislovo Augusto Poniatovskio raštu, įpareigojančiu pranešti apie Karalystės druskingas vietas ir šaltinius.
  • Lietuvos išeivijos dailininkų paveikslų ekspozicija iš P. Viščinio kolekcijos. Eksponuojami A. Galdiko, V. Vizgirdos, R. Viesulo, A. Tamošaičio, V. Igno, V. K. Jonyno, K. Žoromskio, Č. Janušo, A. Tamošaitienės, V. Krištolaitytės ir kitų išeivių iš Lietuvos darbai. Šioje patalpoje įrengta muziejaus biblioteka – skaitykla.
  • XIX a. Druskininkų kurortininkai. Ekspozicija įrengta muziejaus sraigtinėje laiptinėje. Joje pristatomos 1854 m. Vasiljaus von Rothkircho iliustracijos iš caro cenzūros uždrausto dėl pernelyg kandaus požiūrio į aukštuomenės „sveikatinimąsi“ rankraščio „Užrašai apie Druskininkus“. Paveikslėliai demonstruoja tuometinių Druskininkų svečių pramogas (kortavimą, lošimus, šokius, teatrą, paskalas, pernelyg didelį dabinimąsi, kurortinius meilės romanus), taip atskleisdami visuomenės ydas ir tikruosius „gydymo“ tikslus.
  • Mineralinio vandens gėrimo tradicija Druskininkuose. Eksponuojami senieji vaizdai ir piešiniai su scenomis prie mineralinio vandens šaltinių. Čia pristatoma ir įvairių laikotarpių mineralinio vandens gertuvių kolekcija.[2]

Pastatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mūrinis moderno ir neoklasicizmo stiliaus vasarnamis, šalia Druskonio ežero pakrantės pastatytas XX a. pradžioje, apie 1905-1909 m. kurorto akcinės bendrovės nario bankininko Adolfo Kiersnovskio iniciatyva.[3] Vila Kiersnovskiams priklausė iki II pasaulinio karo. Po karo iki 1977 m. pastate buvo įkurti Pionierių rūmai, vėliau viloje įkurta civilinės metrikacijos įstaiga.

Vila mūrinė, tinkuota, sienų ir skarda dengto stogo konstrukcijos medinės, terasos išklotos metlacho plytelėmis. Pastatas vieno aukšto su pusrūsiu, mezoninu ir trijų tarpsnių belvederiu, išsikišusiu rytų pusėje. Objektas dinamiškų tūrių, netaisyklingo plano, šiaurėje laiptuoto kontūro, pietų pusėje – pagrindinis įėjimas su plačiais laiptais. Asimetrinė kompozicija su neoklasicistinės stilistikos fasadais vilai suteikia ryškų romantinį pobūdį. Jų pastoges juosia platūs profiliuoti karnizai ir atikaibaliustrų ir stulpelių su rutuliais viršuje.

Šiauriniame fasade vyrauja laiptuoti tūriai su terasomis, jį horizontaliai skaido cokolinė juosta, palangių braukos, platūs profiliuoti karnizai ir atikai, langai su plačiais apvadais, sandrikais ir puskolonėmis, pirmo aukšto terasa su kolonada. Pietinio fasado asimetriją paryškina mezoninas, o jo vidurį akcentuoja aukšti platūs laiptai su terasa ir kolonomis.

Belvederio viršutiniame aukšte buvo apžvalgos aikštelė su atviromis arkinėmis angomis, šiuo metu jos įstiklintos (kada tiksliai, neaišku). Ši vilos dalis – trijų tarpsnių, aštuoniasienė, pietinėje pusėje išlikęs buvusios medinės verandos fragmentas. Rytinis pastato fasadas kontrastingas, į akliną plokštumą įsikerta belvederis, skaidomas tarpinių karnizų, išilginės rustikos ir langų. Pirmo ir antro aukšto langai su profiliuotais apvadais, trečio – arkiniai.[4]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Siedlecka Jadwiga, "Druskienniki nad Niemnem: przewodnik turystyczny", Warszawa 1997, ISBN 8386095156
  • Hirsch-Tabis Alicja, "Polacy w Druskiennikach na Litwie", Jelenia Góra 2007, ISBN 9788389863652

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]