Dovydiškių sutartis
| Dovydiškių sutartis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: Jogailos-Kęstučio karas dėl paveldėjimo | |||||||
 | |||||||
| |||||||
| Susitariančios pusės | |||||||
| Jogaila | Vokiečių ordinas | ||||||
| Pasirašantieji | |||||||
| Jogaila | Vinrichas Kniprodė | ||||||
| Įsipareigojimai | |||||||
| pažadas neremti Kęstučio | |||||||
Dovydiškių sutartis – 1380 m. gegužės 31 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos ir Vokiečių ordino didžiojo magistro Vinricho fon Kniprodės įgaliotinių taikos sutartis, sudaryta Dovydiškėse (veikiausiai Užnemunėje).
Pasirašyta per tam tikslui surengtą medžioklę, kad nekiltų įtarimo Kęstučiui. Jogaila slapta pasižadėjo nepadėti Trakų kunigaikščiui Kęstučiui ir jo vaikams, jeigu jų valdas pultų kryžiuočiai. Jogaila siekė susidaryti saugų užnugarį kovai su maištaujančiais broliais - Polocko kunigaikščiu, pretendentu į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostą Andriumi ir Briansko kunigaikščiu Dmitrijumi Algirdaičiu ir karui su jų sąjungininku, Maskvos didžiuoju kunigaikščiu Dmitrijumi Doniečiu.
Dovydiškių sutartis sukėlė kovą tarp Jogailos ir Kęstučio bei kuriam laikui susilpnino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės priešinimąsi vokiečių agresijai į lietuvių žemes.[1]
Pavadinimą Dovydiškės (vok. Dowidisken) pateikė kronikininkas Vygandas Marburgietis. Kiti variantai – Daudiškės, Dorodisken. 1381 m. liepos 18 d. pro šią vietovę Kęstutis su kariuomene ėjo kariauti prie Įsruties, taigi, galima spėti, kad Dovydiškės gali būti Užnemunėje arba Rytų Prūsijoje netoli Romintos girios.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Mečislovas Jučas. Dovydiškių sutartis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 105 psl.
- ↑ Ignas Jonynas, Lietuviškoji enciklopedija VI t. Kaunas: Spaudos Fondas, 1937 m. 1341–1344 psl.