Dorferdenas
Dorferdenas vok. ' | |
---|---|
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė | Vokietija |
Žemė | Žemutinė Saksonija |
Regionas | Ferdeno apskritis |
Įkūrimo data | 1200 |
Gyventojų | 9 420 |
Plotas | 83,32 km² |
Tankumas | 113 žm./km² |
Tinklalapis | [www.doerverden.de] |
Dorferdenas (vok. Dörverden) – miestelis Vokietijos šiaurės vakaruose, Žemutinė Saksonija, į pietryčius nuo Bremeno, Vėzerio dešiniajame krante. 9300 gyv. (2009 m.). Pro Dorferdeną eina geležinkelis ir plentas Hanoveris–Bremenas. Apylinkėse auginami smidrai.
Turizmas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Yra gotikinė Šv. Kozmo ir Damijono bažnyčia, pastatyta 1454 m., rotušė, pastatyta 1976 m. Dorferdeno vietovė pirmąkart paminėta apie 1200 m., vadinta Dorffernu; dab. pavadinimas maždaug nuo XVII a.
Lietuviai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1945 m. rugsėjo mėn. Dorferdene buvo įkurta lietuvių pabėgėlių stovykla. 1945 m. čia gyveno daugiau kaip 700 lietuvių, veikė 60–70 mokinių pradžios mokykla, 100 mokinių gimnazija, vaikų darželis, koplyčia (kun. Bronius Zdanavičius). 1945 m. išrinktas lietuvių komitetas, vėliau pervadintas Lietuvių sąjungos skyriumi. Veikė mišrus „Aušrinės“ choras (vadovai Adolfas Narbutas, Mykolas Liuberskis ir kt.), tautinių šokių grupė (vad. D. Liuberskytė), taip pat skautų tuntas (vadovas A. Samušis), Lietuvių katalikų moksleivių ateitininkų sąjungos skyrius (vad. J. Jasaitis), vairuotojų, elektromechanikų, siuvimo, kirpimo, kalbų ir kiti kursai.
Buvo leidžiami laikraščiai: „Aktualiosios informacijos“ (1945–1946 m.), „Kirvarpa“ (1945–1946 m.), „Lietuvis“ (1945 m.), žurnalas „Aušros belaukiant“ (1945–1946 m.). Veikė paštas, bendruomenė turėjo savo pašto ženklus, kuriuos sukūrė dail. J. Steponavičius. 1946 m. lietuvius perkėlus į Zėjedorfą stovykla uždaryta. [1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Dorferdenas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 731 psl.