Dominykas Vičas
Dominykas Vičas (1816 m. Vainute – 1917 m. ten pat) – knygnešys[1][2] nuo 1877 iki 1904 metų.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė baudžiauninkų šeimoje. Ėjo baudžiavą Adomavo dvare. Pabėgo į Prūsiją. Po baudžiavos panaikinimo grįžo į gimtinę. Uždraudus lietuvišką spaudą, gabeno lietuvišką spaudą iš Prūsijos į Lietuvą. Knygas dideliais ryšuliais pristatinėdavo Žagarės, Gruzdžių, Skuodo, Grubino, Sedos, Tirkšlių, Pikulių, Kvėdarnos ir Mintaujos škaplierninkams. Jis ilgą laiką išbuvo savo apylinkėje vyriausiuoju knygnešių vadu, daug jaunų vyrų mokė knygnešio amato.[1][3] D. Vičo pavardė siejama su „Aušros“ platinimu.[4]
Palaidotas Vainuto kapinėse.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Kaluškevičius Benjaminas, Misius Kazys „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864–1904 „Diemedis“, 2004, psl. 517, eil. Nr 5504.
- ↑ Misius „Lietuvių spaudos draudimas“, Šilalės kraštas / Redakcinė kolegija : S. Skrodenis (pirm.) ir kt. V.: Lietuvos kraštotyros draugija , 1994. d1. Straipsnių rinkinys P.: 221
- ↑ Pukelienė D., Stonienė B. „Mokė knygnešio gudrybių“. – Pamarys, 1996 kovo 16 d. Nr. 22 (6291)
- ↑ Vaitkienė R. „Knygnešių keliai“// Žagarė. Straipsnių rinkinys– Vilnius, 1998, p. 309.
- Gedvilienė A. Spaudos atgavimo … // Šilalės kronika. – 2002 m. gegužės 3–9 d. nr 18.
- Račkus A. "Šimtametis knygnešys Dominykas Vičas" // Knygnešys 1864–1904 T. 1. Redaktorius P. Ruseckas, Kaunas, 1926, Fotografuotas leidimas 1992. p. 71 - 73