Dokumentų inkasavimas

Dokumentų inkasavimas, kitaip - dokumentinis inkaso - mokestinių atsiskaitymų vykdymo ir laidavimo būdas, kurio metu pirkėjas, dalyvaujant kredito institucijoms, gauna išsiųstų prekių dokumentus arba tik už juos sumokėjus, arba akceptavus pateiktą vekselį, arba įvykdžius kokias nors kitas pardavėjo iškeltas sąlygas.

Ypatumai

Dokumentų inkasavimas (angl. documentary collection) – toks atsiskaitymo būdas, kai eksportuotojas per savo banką pateikia importuotojui finansinius ir (arba) komercinius dokumentus mainais į mokėjimą pagal juos arba į vekselio akceptą. Vekselis - tai vertybinis popierius ir tuo pačiu dokumentas, kurį išduodantis ar akceptuojantis asmuo (vadinamas mokėtoju) besąlygiškai įsipareigoja sumokėti tam tikrą vekselyje nurodytą sumą nurodytam šiame dokumente asmeniui. Importuotojas, apmokėjęs dokumentus arba akceptavęs vekselį, gauna minėtus dokumentus iš savo banko ir įgyja teises į prekes. Šis atsiskaitymo būdas dažniausiai naudojamas tuomet, kai:

• pirkėjas nenori mokėti avansu, o pardavėjas nesutinka, kad už prekes būtų sumokėta tik po to, kai pirkėjas jas gaus, tačiau ir nereikalauja tokio banko įsipareigojimo kaip akredityvas;
• partneriai pasitiki vienas kitu, pardavėjas neabejoja pirkėjo mokumu ir ketinimu sumokėt už prekes;
• pirkėjo šalies politinė ir teisinė sistema yra stabili;
• pirkėjo šalyje galima be apribojimų keisti valiutą ar importuoti prekes;
• pirkėjas yra gavęs visus leidimus importuoti prekes.

Rūšys

Egzistuoja dvi dokumentų inkaso rūšys: finansinis inkaso (angl. clean collection) ir dokumentinis arba komercinis inkaso (angl. documentary collection):

• Finansinis inkaso – inkasavimui siunčiami tik finansiniai dokumentai, t. y., vekseliai, čekiai ir kiti finansiniai dokumentai, skirti gauti apmokėjimą.
• Dokumentinis (komercinis) inkaso' – inkasavimui siunčiami įvairūs komerciniai dokumentai (t. y., komercinės sąskaitos, transporto, kilmės bei kokybės dokumentai) kartu su finansiniais dokumentais arba be jų.

Inkaso bankinės operacijos pagrindas yra tai, kad bankas pats organizuoja visą dokumentų apyvartą. Klientą aptarnaujantis bankas stebi, kad dokumentai būtų perduoti tik laiku atlikus mokėjimą arba prisiėmus įsipareigojimą laiku atlikti mokėjimą. Bankai atlieka mokėjimus pagal inkaso instrukcijose nurodytas sąlygas, tačiau naudojant šią atsiskaitymo rūšį bankai yra tik tarpininkai ir neatsako už dokumentų neapmokėjimą ar neakceptavimą. Vis dėlto atsiskaitymas dokumentiniu inkaso yra naudingas, nes:

• dokumentų inkasavimas yra palyginti nesudėtingas ir nebrangus (pvz., lyginant su dokumentiniu akredityvu) atsiskaitymo būdas;
• bankas neperduos importuotojui dokumentų, suteikiančių nuosavybės teisę į prekes (pvz., jūrų transporto konosamento), kol šis nesumokės pinigų ar neakceptuos vekselio. Negavęs pinigų, eksportuotojas gali perleisti prekes kitam pirkėjui;
• egzistuoja galimybė eksportuotojui diskontuoti vekselius (t. y., finansavimo galimybė);
• bankai tarpininkauja vykdant dokumentų siuntimą bei apmokėjimą, vykdo visas kliento instrukcijas, susijusias su atsiskaitymu.

Privalumai ir trūkumai

Reikia akcentuoti pagrindinį šio atsiskaitymo būdo trūkumą eksportuotojui – egzistuoja neapmokėjimo arba neakceptavimo, arba uždelsto apmokėjimo rizika (ilgas dokumentų keliavimo bei laikymo banke laikas).

Pagrindiniai privalumai importuotojui:

• finansavimo galimybė, t. y. importuotojui akceptavus terminuotą vekselį ir su gautais dokumentais atsiėmus prekes, jam suteikiama galimybė jas iš pradžių parduoti, o vėliau, suėjus terminui, atsiskaityti su eksportuotoju;
• tai gerokai pigesnis ir greitesnis atsiskaitymo būdas nei dokumentinis akredityvas bei gerokai saugesnis atsiskaitymo būdas nei išankstinis apmokėjimas;
• importuotojas pats sprendžia, kada apmokėti dokumentus.

Pagrindiniai trūkumai importuotojui yra šie:

• importuotojas sumoka už prekes jų dar negavęs;
• jeigu importuotojo laiku neapmokėtas vekselis yra protestuojamas, tai dažnai pakenkia importuotojo reputacijai, nes šis faktas skelbiamas viešai.

Nuorodos

Eksportuotojo vadovas Archyvuota kopija 2011-02-26 iš Wayback Machine projekto.