Atsiskaitymas (atsilyginant)
Atsiskaitymas – procesas ar veiksmas, kurio metu padengiamas arba sumažinamas vieno fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui atsilyginant už kokią nors (buvusią ar būsimą) veiklą, paslaugą, darbą, prekę, paskolą ir kt.
Kai atsiskaitymus vykdo tarpininkas(-ai) atsiskaitymo procese be šio tarpininko gali dalyvauti keli fiziniai ar juridiniai asmenys. Žr. Atsiskaitymo sistemos.
Vykdant atsiskaitymą pagal vertybinių popierių ar valiutos pirkimo – pardavimo sandorį abu asmenys turi savo įsipareigojimus. Kai įvykdomi abu šie įsipareigojimai yra laikoma, kad atsiskaityta pagal šį sandorį.
Atsiskaitymo dalyviai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Atsiskaityme dalyvauja bent du fiziniai ar juridiniai asmenys.
Atsiskaitymuose pinigais šie du asmenys vadinami:
- pradinis mokėtojas (mokėtojas), jei tai Fizinis ar juridinis asmuo, kuris turi įsipareigojimą antrajam asmeniui;
- galutinis lėšų gavėjas (lėšų gavėjas), jei tai Fizinis ar juridinis asmuo, kuriam yra įsipareigojęs antrasis asmuo.
Kai atsiskaitymas vykdomas netiesiogiai, o per tarpininką(-us), mokėjimo nurodymuose visada nurodomas pradinis mokėtojas ir galutinis lėšų gavėjas. Šiuo atveju, kiekviename mokėjimo nurodyme tarpininkas yra mokėtojas arba lėšų gavėjas.
Pradinis mokėtojas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pradinis mokėtojas – atsiskaitymo dalyvis (mokėtojas), kuris inicijuoja ar inicijavo atsiskaitymo procesą pervesdamas lėšas ar mokėdamas pinigus.
Prieš atsiskaitymą jis turėjo įsipareigojimą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui (galutiniam lėšų gavėjui).
Kai įvyksta pradinio mokėtojo galutinis atsiskaitymas yra laikoma, kad pradinis mokėtojas savo įsipareigojimą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui (galutiniam lėšų gavėjui) įvykdė.
Atsiskaitymo priemonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvairiuose istoriniuose laikotarpiuose buvo naudojamos įvairios atsiskaitymo priemonės: darbo jėga, kitos prekės, vertybiniai popieriai ir pinigai arba jų ekvivalentai.
Šiuo metu dažniausiai atsiskaitymams yra naudojami pinigai bei vertybiniai popieriai, nors atskirais atvejais, kai kuriose šalyse dar galima pastebėti, kad yra naudojamos ir kitos atsiskaitymo priemonės.
Lietuvoje atsiskaitymams yra naudojami tiktai pinigai bei vertybiniai popieriai.
Atsiskaitant pinigais galima atsiskaityti nacionaline valiuta litais (nuo 2015 m. eurais) ir kitomis užsienio valiutomis.
Atsiskaitymo būdai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Atsiskaitant darbo jėga arba prekėmis visada buvo atsiskaitoma tik tiesiogiai. Naudojant pinigus taip pat galima atsiskaityti tiesiogiai. Tačiau atsiradus pinigams arba jų ekvivalentui atsirado galimybė atsiskaityti netiesiogiai per atsiskaitymų tarpininką ar tarpininkus.
Todėl egzistuoja du pagrindiniai atsiskaitymo būdai:
- Tiesioginiai atsiskaitymai
- Netiesioginiai atsiskaitymai
Netiesioginiai atsiskaitymai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tiesiogiai atsiskaitymas įvysta betarpiškai, tačiau vykdant atsiskaitymus netiesiogiai yra svarbu nustatyti momentą kada yra galutinai atliktas atsiskaitymas, todėl vykdant netiesioginius atsiskaitymus tenka naudoti tam tikrą teisinę bazę, sutartis ar susitarimus.
Netiesioginiuose atsiskaitymuose tarpininkas prisiima įsipareigojimą atsiskaityti su lėšų gavėju.
Šių atsiskaitymų vykdymui atsiskaitymų tarpininkai kuria atsiskaitymų sistemas, kurių pagalba yra vykdomi atsiskaitymai.
Šiuose atsiskaitymuose svarbu nustatyti atsiskaitymo baigtumo momentą.
Atsiskaitymo baigtumas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vykdant atsiskaitymą tiesiogiai jis iš karto yra galutinis arba įvykęs kai, pavyzdžiui, iš mokėtojas perduoda grynuosius pinigus gavėjui.
Vykdant atsiskaitymą netiesiogiai, jei nėra apibrėžta kitaip galutinis atsiskaitymas įvyksta tiktai, kai tarpininkas atsiskaito su galutinių lėšų gavėju su kuriuo turėjo atsiskaityti mokėtojas.
Atskirose atsiskaitymų sistemose yra apibrėžiamas galutinio atsiskaitymo momentas, ankstesnis nei atsiskaitymas su galutiniu lėšų gavėju, tam kad suskaidyti atsiskaityme dalyvaujančių tarpininkų atsakomybę ir kuris atpalaiduoja mokėtoją, kuris jau atsiskaitė su tarpininku nuo įsipareigojimo galutiniam lėšų gavėjui.
Galutinis atsiskaitymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pradinio mokėtojo galutinis atsiskaitymas įvyksta priklausomai nuo atsiskaitymo būdo, t. y. esant:
- Tiesioginiam atsiskaitymui:
- (mokėjimas grynaisiais pinigais) – pradinis mokėtojas sumokėjo pinigus galutiniam lėšų gavėjui;
- (išmoka) – pradinis mokėtojas (kredito įstaiga) išmokėjo pinigus galutiniam lėšų gavėjui;
- (lėšų įskaitymas) – pradinis mokėtojas (kredito įstaiga) įskaitė lėšas į galutinio lėšų gavėjo sąskaitą;
- (lėšų nurašymas) – galutinis lėšų gavėjas (kredito įstaiga) nurašė lėšas nuo pradinio mokėtojo sąskaitos;
- Atsiskaitant čekiu – pradiniam mokėtojui išrašius čekį ir jį perdavus galutiniam lėšų gavėjui;
- Atsiskaitymas kortelėmis:
- išankstinio apmokėjimo – galutinio lėšų gavėjo kortelių skaitymo aparatui nurašius lėšas nuo išankstinio apmokėjimo kortelės arba su ja susijusios sąskaitos;
- banko – galutinio lėšų gavėjo kortelių skaitymo aparatui nuskaičius kortelės informacijai ir mokėtojui patvirtinus savo parašu arba PIN kodu atsiskaitymo kvitą;
- elektroninių pinigų – galutinio lėšų gavėjo kortelių skaitymo aparatui nurašius lėšas nuo elektroninių pinigų kortelės;
- Netiesioginiam atsiskaitymui:
- (tarpininkams nefiksuojant galutinio atsiskaitymo) – paskutinis tarpininkas išmokėjo pinigus galutiniam lėšų gavėjui arba įskaitė gautas lėšas galutinio lėšų gavėjo sąskaitą;
- tarpininkui užfiksavus galutinį atsiskaitymą. Šiuo atveju tarpininkas, kuris fiksavo galutinį atsiskaitymą, prisiima visus tolesnius atsiskaitymo įvykdymo su galutiniu lėšų gavėju įsipareigojimus. Visi iki šio tarpininko dalyvavę kiti tarpininkai nuo tokio įsipareigojimo yra atleidžiamį (jie įvykdė savo įsipareigojimą pervesti lėšas).
Atsiskaitymas pinigais
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Naudojant pinigus atsiskaitymams mokėtojas moka pinigus arba atlieka lėšų pervedimą ir tuo pačių sumažina arba padengia savo įsipareigojimą prieš pinigų arba lėšų gavėją.
Priklausomai nuo atsiskaitymui naudojamų pinigų tipo galima būtų atsiskaitymus suskirstyti į atsiskaitymus:
- atsiskaitymas grynaisiais pinigais – kai mokėjimas atliekamas perduodant grynuosius pinigus konkrečia valiuta arba pinigų ekvivalentą iš rankų į rankas.
- atsiskaitymas mokėjimo kortelėmis – kai mokėjimas atliekamas betarpiškai mokėjimo kortelės pagalba, nenaudojant grynųjų pinigų, tačiau mokėjimas atliekamas perrašant mokėtojo sąskaitoje esančias lėšas iš lėšų mokėtojo sąskaitos į lėšų gavėjo sąskaitą.
- atsiskaitymas negrynaisiais pinigais – kai mokėjimas atliekamas perrašant mokėtojo sąskaitoje esančias lėšas iš lėšų mokėtojo sąskaitos į lėšų gavėjo sąskaitą.
- atsiskaitymas elektroniniais pinigais – kai atsiskaitymui yra naudojami elektroniniai pinigai.
Atsiskaitymų istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Atsiskaitymai atsirado atsiradus darbo pasidalinimui.
Vystantis ūkiui ir atsiradus perteklinei gamybos produkcijai atsirado poreikis apsikeisti skirtingomis prekėmis ir taip atsirado prekių mainai. Prekių mainai tai paprasčiausia atsiskaitymo forma, kai už vieną įsigyjamą prekę yra atsiskaitoma kitomis prekėmis.
Atsiradus išnaudojimui kaip atsiskaitymo priemonė buvo naudojama darbo jėga. Darbo jėga kaip atsiskaitymo priemonė buvo plačiai taikoma vergovinėje ir feodalinėje santvarkose. Pavyzdžiui, vergai už maistą turėjo atsiskaityti savo nepakeliamu darbu.