Disociacija (chemija)
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Disociacija – cheminis procesas, kai kompleksai, molekulės ar druskos išsiskiria į mažesnes molekules, jonus, ar radikalus. Paprastai tokia reakcija yra grįžtama.
Disociacijos konstanta
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Grįžtamosioms disociacijoms, kurios yra pusiausvyros būsenoje
Disociacijos konstanta Kd yra lygi
![{\displaystyle K_{d}={\frac {([A].[B])}{[AB]}}}](https://wikimedia.org/api/rest_v1/media/math/render/svg/51837310610e1092821d2fc4f9bae0e016d6bfe1)
Druskos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Druskos tirpdamos vandenyje skyla į anijonus ir katijonus. Tirpiklį išgarinus vyksta atvirkštinis procesas.
Rūgštys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rūgščių disociacija paprastai reiškia protono H+ išsilaisvinimą. Tai pusiausvirasis procesas. Rūgšties disociacijos konstanta Ka nurodo rūgšties stiprumą: stipresnės rūgštys turi didesnę Ka vertę.
Bazės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bazių disociacija paprastai reiškia OH- jono išsilaisvinimą. Tai pusiausvirasis procesas. Bazės disociacijos konstanta Kb nurodo bazės stiprumą: stipresnės bazės turi didesnę Kb vertę.