Dievo Kedrai
| Kadišos slėnis ir Dievo kedrų miškas | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
.jpg)
| |
| Libano kedrai | |
| Vieta |  Libanas
|
| Tipas | Kultūrinis |
| Kriterijus | iii, iv |
 Nuoroda
|
(angl.) (pranc.): 850 |
| Regionas** | Arabų šalys |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 1998 (22-oji sesija) |
  Dievo Kedrai šalies/regiono žemėlapyje
| |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
„Dievo Kedrai“ (arab. أرز الربّ = Arz al-Rab) – Libano kedrų (Cedrus libani) girių plotai Libane, Libano kalnų pašlaitėje. Šie medžiai nuo seno buvo kertami dėl medienos asirų, finikiečių, babiloniečių, persų. Senovės egiptiečiai juos naudojo laivų statybai, žydai – statant Saliamono šventyklą, Osmanai – tiesiant geležinkelius. Šie medžiai minimi Mesopotamijos mituose, egiptiečių raštuose, Biblijoje jie minimi kaip Dievo medžiai.
Dėl daug metų trukusio Libano kedrų kirtimo, jų augavietės labai sumažėjo. 1876 m. britai ėmėsi išlikusius medžius saugoti, bet per I pasaulinį karą jie vėl kirsti. Dabar pagrindinės Libano kedrų augimo vietos yra Makmelio kalno šlaituose, besileidžiančiuose į Kadišos slėnį, kur yra 35 m aukštį siekiančių medžių.
1998 m. kedrų miškai ir Kadišos slėnis įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
| ||||||||||
