Diego Ramireso salos
56°29′ p. pl. 68°44′ v. ilg. / 56.483°š. pl. 68.733°r. ilg.
Diego Ramireso salos (isp. Islas Diego Ramírez) – salų grupė Dreiko sąsiaurio šiaurinėje dalyje, 105 km į pietvakarius nuo Horno kyšulio. Priklauso Čilei, Magelano ir Čilės Antarktidos regionui, Čilės Antarktidos provincijai. Nors Horno kyšulys tradiciškai laikomas piečiausiu Amerikos tašku, tačiau Diego Ramireso salose (Agilos salelės pietuose) yra pati piečiausia Amerikos bei Čilės vieta (neįtraukiant Čilės pretenzijų Antarktidoje).
Salyną sudaro du spiečiai:
- Šiaurinės salos: Nortės sala, Mendosos salelė, Martineso salelė, Kabesaso salelė, Penjaliljo salelės;
- Pietinės salos: Bartolomės sala, Gonsalo sala, Esteros salelė, Santandero salelė, Agilos salelė, Garsijos salelė, Pontevedros salelė, Nahuelio salelė, Baroso salelė, Vergaros salelės, Toreso salelės.
Salos uolingos, iki 179 m aukščio, krantai skardingi. Klimatas atšiaurus, jūrinis – vidutinė sausio mėnesio temperatūra 7,2 °C, liepos 3,2 °C, per metus iškrinta ~1367 mm kritulių, daugiausia vasario–balandžio mėnesiais.[1] Pučia nuolatiniai smarkūs vakarų vėjai. Būdinga tundra – auga samanos, kerpės, vėduoklinių miglių (Poa flabellata) kupstai. Medžių, krūmų nėra.
Diego Ramireso salos – svarbi jūrinių paukščių buveinė, paskelbta jūriniu gamtos parku. Sutinkami pilkagalviai, siauraakiai, keliaujantieji albatrosai, pilkosios audronašos, didieji audrapaukščiai, uoliniai kuoduotieji, auksaspalviai kuoduotieji, magelaniniai pingvinai, mėlynieji audrašaukliai, nardantieji audrašaukliai, folklandinės karakaros, čiliniai plėšikai,[2] 2022 m. išskirtas endeminis smailiauodegės afrasturos porūšis Aphrastura spinicauda subantarctica.[3] Pakrantėse gyvena jūrų liūtai, jūrų lokiai, vandenyse plaukioja keleto rūšių delfinai, banginiai, orkos.
Salas 1619 m. atrado ispanų jūrininkų, brolių Bartolomės ir Gonsalo Garsijų de Nodalių ekspedicija ir pavadino laivo kosmografo Diego Ramireso de Areljano garbei. XIX a. pab. – XX a. pr. Čilė salas nuomojo keletui savininkų (Benavidesui, Keningsverteriui, Pasinovičiui). 1957 m. Čilės karinis laivynas Gonsalo saloje prie Kondelos užutėkio pastatė meteorologinę bazę[4] – ji, ir toliau pietuose iškilęs švyturys yra toliausiai pietuose esantys statiniai Amerikoje.[5] Salas lanko karinis laivynas, kartais užsuka kruiziniai laivai.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ «Información climatológica de estaciones chilenas-Chile Sur»
- ↑ Parque Marino Islas Diego Ramírez-Paso Drake: el área protegida más austral de América, latercera.com
- ↑ Rozzi, Ricardo; Quilodrán, Claudio S.; Botero-Delgadillo, Esteban; Napolitano, Constanza; Torres-Mura, Juan C.; Barroso, Omar; Crego, Ramiro D.; Bravo, Camila; Ippi, Silvina; Quirici, Verónica; Mackenzie, Roy; Suazo, Cristián G.; Rivero-de-Aguilar, Juan; Goffinet, Bernard; Kempenaers, Bart; Poulin, Elie; Vásquez, Rodrigo A. (2022-08-26). „The Subantarctic Rayadito (Aphrastura subantarctica), a new bird species on the southernmost islands of the Americas“. Scientific Reports. Springer. 12 (1): 13957.
- ↑ Dingwall, P.R., ed. (1995). Progress in Conservation of the Subantarctic Islands, p. 107. The World Conservation Union.
- ↑ Faro Diego Ramírez: el faro del fin del mundo, armada.cl