Didžiojo Penketo asmenybės bruožų teorija
Didžiojo Penketo asmenybės bruožų teorija (arba tiesiog Didysis penketas) – viena iš asmenybės bruožų teorijų. Terminą 1981 m. pasiūlė amerikiečių psichologas Liuisas Goldbergas.[1] Teoriją išplėtojo L. Goldberg, Paul Costa, Robert McCrae.[1]
Tai taip pat yra dažniausiai taikomas asmenybės bruožų tyrinėjimo metodas psichologijoje.[1][2] Kai kurie tyrėjai teigia, jog modelis pritaikomas ir asmenybės anomalijoms nustatyti, pavyzdžiui, psichopatijai arba, tiksliau, antisocialios asmenybės ir kitiems asmenybės sutrikimams diagnozuoti.[1]
Anot teorijos, kiekvieno žmogaus asmenybė gali būti priskirta vienai iš penkių plačių empiriškai nustatytų dimensijų arba faktorių (ekstravertiškumas, sutarumas, atvirumas patirčiai, sąmoningumas, neurotiškumas).[2] Kiekviena iš penkių dimensijų yra dvipolis veiksnys (pvz., ekstraversija ir intraversija), kuris atspindi asmenybę plačiausiu abstrakcijos lygiu.[2] Kiekvienas iš dvipolių veiksnių turi specifiškesnius asmenybės aspektus (pvz., socialumas), kurie susideda iš daugybės specifiškų asmenybės bruožų (pvz., šnekus, mėgstantis bendrauti).[2] Visos asmenybės varijuoja tarp šių penkių dimensijų vyraujant vienai iš jų, ir kiekvieno vyraujanti asmenybės dimensija gali kisti.[2] Tam tikru metu vyraujanti asmenybės dimensija ne tik nulemia emocinį, elgesio ir kognityvinį stilius, reakcijų į aplinką pobūdį, bet ir turi įtakos psichinei bei somatinei sveikatai, psichikos sutrikimų raiškai.[2]
Nors kai kurie autoriai kaip Didžiojo penketo trūkumą įvardija nepakankamą teorinį pagrįstumą, kiti pabrėžia privalumus: empirinį pagrįstumą, bruožų stabilumą bėgant laikui, praktinę vertę, patvirtintą tarpkultūrinių tyrimų.[3] Praktiškai modelis taikomas visame pasaulyje ir yra vienas realiausių pretendentų tapti bendrai pripažįstama asmenybės teorija.[3]
Bruožų aprašymai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ekstravertiškumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ekstravertiškumas – tai polinkis patirti teigiamas emocijas. Ekstravertai paprastai yra šnekūs, spontaniški, aktyvūs. Šiai asmenybės dimensijai priklauso šiluma, visuomeniškumas, siekis save įtvirtinti.
Žemas ekstravertiškumas dar vadinamas introvertiškumu.
Sutarumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šis bruožas siejamas su altruistiškumu, empatija, pastangomis padėti kitiems. Šiai asmenybės dimensijai priklauso pasitikėjimas žmonėmis, nuolaidumas, kuklumas.
Sutarius žmones galima apibūdinti kaip malonius, šiltus, mandagius, paslaugius. Nesutarūs žmonės gali atrodyti savanaudiški, negailestingi, jiems labiau būdinga būti kerštingiems.
Atvirumas patirčiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Atvirumo patirčiai elementai – laki vaizduotė, dėmesys vidiniams išgyvenimams, estetinis jautrumas, intelektualių žinių troškimas, domėjimasis vidiniu ir išoriniu pasauliu. Šios srities rezultatai siejasi su išsilavinimu ir protu. Šiai asmenybės dimensijai priklauso fantazija, estetiškumas, jausmai ir idėjos.
Sąmoningumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sąmoningumu psichodinaminėje teorijoje laikomas impulsų valdymas. Šis faktorius apima ir planavimo, organizavimo, užduočių išsikėlimo bei pasiekimų poreikį. Sąmoningumas siejamas su akademiniu ir išsilavinimo siekimu, bet gali turėti ir negatyvią pusę – perdėtą skrupulingumą, tvarkingumą, polinkį į darboholizmą. Šiai asmenybės dimensijai priklauso kompetencija, tvarka, pareigingumas, tikslo siekimas, savidrausmė bei apdairumas.
Neurotiškumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šis bruožas rodo asmens tendenciją patirti neigiamus jausmus: baimę, liūdesį, nepasitenkinimą, pyktį, kaltę ir pan. Šiai asmenybės dimensijai priklauso nerimas, priešiškumas, depresiškumas, drovumas ir pažeidžiamumas.
Neurotiškumas dar vadinamas polinkiu į neigiamas emocijas. Žemas neurotiškumas taip pat vadinamas emociniu stabilumu.
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Encyclopedia of psychology. Kazdin, Alan E. Washington, D.C.: American Psychological Association. 2000. ISBN 1-55798-650-9. OCLC 42692282.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: others (link) - ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 Bunevicius, Adomas. (2008). [Validity of Lithuanian version of the Modern Personality Assesment based on the Big-Five personality dimensions questionnaire]. Biological psychiatry and psychopharmacology. 10. 27-30. PDF
- ↑ 3,0 3,1 Didžiojo penketo asmenybės bruožų ir kognityvinio stiliaus sąsajos, Loreta Bukšnytė-Marmienė, Kristina Kovalčikienė, Aldona Ciūnytė, Vytauto Didžiojo universitetas, 2012. Archyvuota kopija 2019-07-10 iš Wayback Machine projekto.