Mąstymas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Mąstymasasmens pažintinės veiklos procesas, tai yra apibendrintas ir netiesioginis tikrovės atspindėjimas. Skiriamos šios svarbiausios mąstymo rūšys: veiksminis, vaizdinis ir sąvokinis bei jo formos: sąvokos, sprendimai, samprotavimai. Mąstymas būna tiek sąmoningas tiek nesąmoningas. Jam labai reikšmingos emocijos. Tai asmenybės savimonės dalis ir ypatingas objektas, į kurio struktūrą įeina savęs, kaip mąstymo subjekto, samprata, savų ir svetimų minčių skyrimas, dar neišspręstos problemos suvokimas kaip savos, savo santykio su problema suvokimas. Mąstymą tiria psichologija, filosofija, sociologija, fiziologija, formalioji logika, kibernetika.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]