Myers-Briggs asmenybės testas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius (pažymėtas nuo 2020 m. lapkričio). Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Myers-Briggs asmenybės testas (tipų indikatorius MBTI) yra psichometrinis instrumentas, skirtas nustatyti sveikų žmonių psichologinėms nuostatoms, kurios susijusios su aplinkinio pasaulio suvokimu ir sprendimų priėmimu. Šios nuostatos išplėtotos Katherine Cook Briggs ir jos dukters Isabel Briggs Myers remiantis Karlo Gustavo Jungo tipologijos teorija, pirmą kartą publikuotos 1921 m. veikale „Psichologiniai tipai„.

K. G. Jungas teigė, jog sąmonei būdingos keturios pagrindinės psichologinės funkcijos: pojūtis, intuicija, jausmas ir mąstymas. To paties individo pagrindinės sąmonės funkcijos beveik niekada nebūna vienodo stiprumo arba vienodai išsivysčiusios. Paprastai dominuojanti yra tik viena funkcija.

Pradinės MBTI kūrėjos K.C. Briggs ir I.B.Myers, tyrinėjusios žmonių elgesį, po kruopščių Jungo teorijos studijų visą dėmesį sutelkė į praktinį jos panaudojimą kasdienėje veikloje. Vykdydamos mokslinius tyrimus ir remdamosios gautais rezultatais jos pradėjo kurti indikatorių dar Antrojo Pasaulinio karo metu. K.C. Briggs ir I.B.Myers tikėjo, kad asmenybės bruožų suvokimas padės moterims, pirmą kartą įžengiančioms į darbo rinką, lengviau surasti sritis, kuriose jos galėtų efektyviausiai ir lengviausiai dirbti.

K.G.Jungas

Pirminis Myers-Briggs asmenybės testo klausimynas pirmą kartą viešai paskelbtas 1962 m. MBTI atskleidžia asmenybių skirtumus, kiekvieno dominuojančias vertybes, leidžia nustatyti jų unikalius talentus.

MBTI sąvoka

MBTI indikatorius sukurtas siekiant realizuoti psichologinių tipų teoriją, kurią suformulavo Karlas Gustavas Jungas. Tik suprantant ją, suprantamas ir MBTI. Mokslininkas teigė, jog esama skirtumo tarp dviejų kognityvinių funkcijų dichotomijos porų:

• Neracionalios suvokimo funkcijos: pojūčiai ir intuicija

Pojūčiai ir intuicija parodo, kaip žmogus nori gauti informaciją – teikia pirmenybę penkiems pojūčiams, ar naudoja įžvalgas bei pasąmonę.

• Racionalios sprendimo funkcijos: jausmai ir mąstymas

Priimant sprendimus mąstymas naudoja logines „tiesos–netiesos“, „jeigu–tai“ formules. Jausmai naudoja „daugiau–mažiau“, „geriau–blogiau“ vertinimus.

Anot Jungo, kiekvienos funkcijos buvimą ir jos intensyvumą nulemia asmens intravertiškumas ir ekstravertiškumas. Remiantis šia mokslininko koncepcija, Briggs ir Myers suformulavo atskirą teoriją apie psichologinius tipus, kuria ir grindžiamas MBTI indikatorius.

Tipai

Jungo tipologijos modelis yra tarsi dešinės ar kairės pusės rankiškumas, t. y. su tuo gimstama ir/arba ilgainiui išsivysto tam tikras supratimo ir sprendimo būdas. Tipų indikatorius rūšiuoja šiuos psichologinius skirtumus į keturias dvinares poras, kitaip vadinamas dichotomijomis. Iš viso išskiriama 16 psichologinių tipų. Nei vienas iš tipų nėra blogesnis ar geresnis – individai iš prigimties laisvai ir natūraliai pasirenka vieną iš derinių. Kaip kairiarankiui asmeniui kiltų sunkumų rašant dešine, lygiai taip pat atsitiktų ir su jam priešingais psichologiniais prioritetais, kuriuos naudotų suvokdamas ir priimdamas sprendimą.

Visi 16 unikalių tipų nusakomi 4 raidžių kombinacija:

• ESTJ: ekstraversija E, sensorika S, mąstymas T, vertintinimas J
• INFP: intraversija I, intuicija N, jausmai F, suvokimas P

Keturios dichotomijos Keturios priešingos prioritetų poros, kitaip dichotomijos, pavaizduotos paveikslėlyje. Simboliai, vartojami dichotomijoms, turi specifinius techninius apibūdinimus, kurie ir nusako tipų išskirtinumą pasireiškiantį kasdienybėje. Skirtumai lemia mūsų asmenybę ir psichologinį tipą. MBTI nustato polinkį ir indikuoja vieną iš naudojamų pirmenybių. Reikia suprasti, kad, tarkime, rezultatams pateikiant, jog individai, labiau linkę į ekstravertiškumą negu intravertiškumą, nėra tik ir tik absoliutūs ekstravertai ir nė kiek intravertai. Jie turi tik didesnį polinkį ekstraversijai.

Taip pat preferencijos intensyvumas varijuoja priklausomai nuo asmens. Pavzydžiui, du asmenys, priskirti tai pačiai T raidei, skirtingai jaus jos įtaką dėl skirtingo jos stiprumo, egzistuojančio kiekviename iš tų žmonių. Vadinasi, tai nereikš, kad jie abu vienodai taip pat naudoja mąstymą.

Isabel Myers manė, jog preferencijos kryptis (E prieš I) yra daug labiau svarbesnė nei pačios preferencijos laipsnis (labai stipriai išreikšta ekstraversija prieš nežymią ekstraversiją).

Požiūriai: ekstravesrija/intraversija (E/I) Myers-Briggs naudoja Jungo terminus ekstraverija ir intraversija. Tai, kuriam iš jų teikiama pirmenybė, vadinama požiūriu. Kognityvinės (pažinimo) funkcijos gali veikti išoriniame arba vidiniame žmogaus pasaulyje. Ekstravertai linkęs gyvai reaguoti į aplinką, greitai užmezga ryšius su kitais žmonėmis, lengvai reiškia mintis ir jausmus. Jie semiasi energijos iš veiksmo; visų pirmiausia veikia, vėliau apmąsto ir toliau tęsia ką pradėję. Neužsiimant jokia veikla jų motyvacija senka. Atgauti energijai ir motyvacijai, jiems būtinas veikimas. Priešingas požiūris būdingas intravertams – dažnas veikimas ir bendravimas tik išsekina juos ir atima energiją. Jiems būdingas mąstymas-veikimas-mąstymas. Jie susigrąžina energiją būdami vieni. Ekstravertų energija nukreipta į išorę, žmones ir objektus. Tuo tarpu intravertai orientuojasi į vidinę savo pusę, sąvokų, idėjų ir informacijos apmąstymus. Charakteristikos, apibūdinančios ir skiriančios šiuos du tipus:

• Ekstravertai geriausiai jaučiasi veikdami, tuo tarpu intravertas renkasi vidinį apmąstymą
• Ekstravertai siekia plačių žinių, intravertai – gilaus jų išmanymo
• Ekstravertams reikalinga dažna sąveika su išore, intravertams reikia esminio kontakto
• Ekstravertai atgauna savo energiją tik būdami tarp žmonių, intravertai – leisdami laiką atskirai nuo kitų. Dažnas buvimas apsuptiems kitų juos tik išsekina.

Funkcijos: Sensorika/Intuicija (S/N) ir Mąstymas/Jausmai (T/F) Jungas išskyrė dvi psichologines funkcijas:

• Dvi suvokimo funkcijos – sensorika ir intuicija – būdai informacijai gauti
• Dvi sprendimo funkcijos – mąstymas ir jausmai – būdai sprendimams priimti

Anot tipologijos modelio, visuomet vienas prioritetas dominuoja ryškiau nei kiti trys. Tačiau, visos funkcijos gali būti naudojamos skirtingu laiku. Tai priklauso nuo situacijos ir aplinkybių. Sensorika ir intuicija yra informacijos rinkimo, suvokimo funkcijos. Tai paaiškina kaip nauja informacija yra priimama, suprantama ir interpretuojama. Individai, kurie renkasi sensoriką, kliaujasi esančia realia, materialia ir konkrečia informacija. Tuo, kas yra ‚prieš akis‘ ir kas gali būti priimta visais penkiais pojūčiais. Tuo tarpu tie, kurie vadovaujasi intuicija, ignoruoja kylančias nepagrįstas nuojautas ir pasitiki tik egzistuojančiais faktais bei patvirtintais duomenimis. Jie labiau pasitiki toerine, abstrakčia informacija ir faktiškai įrodytais bei pagrįstais principais.

Mąstymo ir jausmų funkcijos yra naudojamos priimant racionaliems sprendimams naudojantis irracionaliai (sensorika arba intuicija) įsisavinta informacija. Tie, kurie sprendžia remdamiesi mąstymu, stengiasi tai daryti priežastingai, remdamiesi logika ir nuoseklumu, nepažeisdami nusistovėjusios tiesos. Besiremiantieji jausmų funkcija labiau atsižvelgia į savo asmeninius jausmus esamai situacijai. Stengiasi įvertnti „iš vidaus“, pasverti aplinkybes ir siekti balanso, didžiausios galimos harmonijos, atsižvelgti į susijusių asmenų poreikius ir priimti bendrą susitarimą. Mąstytojai paprastai neišvengia problemų bendraudami su žmonėmis, kurie yra nenuoseklūs ir nelogiški. Jie linkę į tiesmukiškumą, nes mano, jog akivaizdi tiesa ir tiesus grįžtamasis ryšys yra patys svarbiausi.

Dominuojanti funkcija

Anot Jungo, žmonės naudojasi visomis keturiomis funkcijomis, tačiau paprastai tik viena iš jų sąmoningai pasirenkama naudoti dažniausiai. Ši dominuojanti funkcija yra palaikoma antrinės (pagalbinės) funkcijos, tuomet trečiosios, kuri jau žemesnio laipsnio nei antroji. Ketvirta, paskutinė palaikanti funkcija, pasirenkama nesąmoningai ir visuomet yra priešinga dominuojančiajai. Majersas šią žemesnę funkciją pavadino tiesiog šešėliu.

Keturios nuostatos veikia kartu su požiūriu (ekstraversija ir intraversija) – yra naudojamos ekstravertiškai arba intravertiškai. Pavyzdžiui, asmuo, kurio dominuojanti funkcija yra ekstravertiška intuicija, naudos intuiciją absoliučiai skirtingai nei asmuo, pas kurį dominuoja intravertiška intuicija.

Gyvenimo būdas: teisimas/suvokimas (J/P)

Myers ir Briggs pridėjo kitą dimensiją Jungo tipologiniam modeliui, atskleidžiančią, kad žmonės taip pat turi pirmenybę naudodami abi teisimo (mąstymas ar jautimas) ar jų suvokimo funkcijas (jautimas ar intuicija), susiejant tai su išoriniu pasauliu (ekstraversija). Myers ir Briggs suprato, kad pirmumo tipai parodo pasauliui savo dominuojančią teisimo funkciją (mąstymas ar jautimas). Taigi, TJ tipas pasireiškia, kaip logiškas ir empatiškas FJ tipui. Pagal Myers, teisimo tipas yra lyg „sudėliotas pagal svarbą“. Šie tipai, išaukštinantys pirmumą, parodo pasauliui jų dominuojančią suvokimo funkciją (jautimas ar intuicija). Taigi, SP tipai pasireiškia pasauliui, kaip konkretus, o NP tipai, kaip abstraktūs. Pagal Myers, suvokimo tipai linkę „palikti atvirus sprendimus“. Ekstravertai, J ar P nurodo, kaip dominuojančią funkciją. Intravertai, J ar P, kaip atsarginę. Intravertai savo dominuojančią funkciją išoriškai linkę rodyti tik tuose dalykuose, kurie yra „svarbūs jų vidiniam pasauliui“. Pavyzdžiui: ENTJ tipas – ekstravertiškas, todėl J pabrėžia, jog dominuojanti funkcija pirmenybę teikia teisimo funkcijai (ekstravertiškas mąstymas). ENTJ tipą intravertai supranta, kaip atsarginę suvokimo funkciją (intravertiška intuicija). INTJ tipas – intravertiškas, tačiau vietoj atsarginės funkcijos, J pirmenybę teikia teisimo funkcijai (ekstravertiškas mąstymas). INTJ intravertiškam tipe dominuoja suvokimo funkcija (intravertiška intuicija). Trečioji funkcija yra jausmas, o žemesnė – ekstravertiškas jutimas.