Om

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Aum)
Jump to navigation Jump to search
Straipsnių serija

Budizmas
BudizmasDharma Wheel.svg
BudizmasDharma Wheel.svg
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti
Straipsnių serija

Hinduizmas
HinduizmasOm symbol.svg
HinduizmasHinduSwastika.svg
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

Om (Aum) – sanskrito skiemuo, kurį hinduistai, džainistai, budistai ir kitų indiškosios kilmės religijų ir dvasinių judėjimų atstovai laiko šventu. Om dar vadinamas omkara, pranava, akšara. Devanagari raštu žymimas specialiu ligatūros ॐ (Unicode U+0950) ženklu, tibetiečių rašte ༀ (Unicode U+0F00). Ženklas sudarytas iš kairėje pusėje esančios raidės „A“, lygaus, simetriško lanko, garso „U“ ir čandrabindu, kuris parodo priebalsio nazalizaciją – nosinio (nazalinio) garso tartį.

Hinduizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hinduizme garsas Om žymi transcendentinį garsą, iš kurio virpesio pagal hinduistinę kosmologiją atsirado visata. Šis skiemuo laikomas švenčiausia iš visų mantrų, vedų versme. Jis apibūdina aukščiausią Dievo įvaizdį: beformį, bekūnį Brahmaną, beasmenę Pasaulio sielą.

OM yra simbolis, kuris viską apima ir savyje talpina. Pirmą kartą paminėtas Upanišadose, nors užuominų esti jau „Rigvedoje“. Om skaidomas į 4 fonetinius matus (matras), kurie reprezentuoja 4 sąmonės būkles: a – būdravimą, u – sapnavimą, m – miegą be sapnų, anusvarą – transcendentinę tikrovę (turyją). Be to, jis simbolizuoja Trejybę: Višnus, Šiva ir Brahma. „Jogasūtroje“ Om tapatinamas su Yšvara, teigiama, kad jo rečitavimas leidžia pasiekti samadhį.[1]

Nuo XIX a. Om tapo hinduizmo simboliu.

Budizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

OM yra pavidalo, garso simbolis ir žymi absoliučią visatos esatį, šūnjatą. Šventasis skiemuo yra aptarinėjamas daugelyje įvairių budizmo mokyklų.

Budizme Om yra bydža mantra, vartojama daugumoje mantrų. Budizme visada tariamas OM ir niekada Aum. Vadžrajanoje (mantrajanoje) atlieka svarbų vaidmenį kaip mantrinis skiemuo. Jis skamba vienoje svarbiausių vadžrajanos mantrų „OM MANI PADME HUM“.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kazimieras Seibutis. Om. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009