Derviniai augalai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Pušies derva

Derviniai augalaidervas natūraliai sintetinantys medžiai, rečiau - žolės.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dauguma dervinių augalų paplitę tropinio ir subtropinio klimato juostose. Dervos juose susidaro kaip medžiagų apykaitos ekskretai ir kaupiasi stiebo arba lapo sakotakiuose, žievės sakų talpyklose, sėklų sakopūslėse. Dervose yra antiseptinių medžiagų, kurios saugo augalą nuo parazitinių grybų, mikroorganizmų. Svarbūs yra balzamines dervas kaupiantys derviniai augalai (vaistinė kopaifera, miramedis). Iš terpentininės pistacijos (Pistacia terebinthus), augančios Viduržemio jūros srityse, gaunamas Kipro balzamas. Azijos tropinio klimato juostoje augantis benzoinis stirakas (Styrax benzoin) kaupia benzoinę dervą. Iš baltojo agatmedžio (Agathis alba) ir araukarijos (Araucaria australis) gaunamas kopalas, iš mastikinės pistacijos (Pistacia lentiscus) – mastika.

Lietuvoje augantys svarbiausi derviniai augalai yra pušys, eglės, maumedžiai, kadagiai. Iš jų sakų gaminama terpentinas, kanifolija, medicinos balzamas. Yra ir dervinių žolių, pavyzdžiui, kai kurios ferulos rūšys.[1]

Dervų turi visi salieriniai, asiūkliniai, beveik visi magnolijainiai augalai, pipirlapė, tamsioji plautė, pelkinis pūkelis, balinis ajeras, dirvoninis dobilas, paprastoji juodgalvė, miškinė notra, islandinė kerpena ir kiti augalai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Derviniai augalai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 632 psl.

Vikiteka