Denudacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Denudacinis kraštovaizdis Baškirijoje

Denudacija (< lot. denudatio 'apnuoginimas') – geologiniai procesai, kai vyksta uolienų dūlėjimas, o dūlėsiai išsklaidomi po aplinką, dėl to Žemės paviršiaus reljefo formos ilgainiui išsilygina. Denudacija įtraukia tokius procesus kaip defliacija, erozija, abrazija, egzaracija (t. y., vandens, vėjo, ledo poveikis).

Denudacijos spartą ir pobūdį lemia tiek klimatinės sąlygos, tiek pačių uolienų sandara, tiek tektoniniai procesai. Sparčiausiai denudacija vyksta drėgno klimato kalnuose ir vandeningų upių baseinuose, lėčiausiai – aridinėse srityse. Kai denudacija trunka ilgai, reljefas išsilygina, susidaro denudacinis paviršius.[1] Po ilgų denudacinių procesų kalnuotas paviršius virsta banguota lyguma (peneplena). Intensyvią denudaciją rodo didelis nešmenų kiekis upėse.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Stasys VaitekūnasDenudacija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
  2. Денудация,Большая советская энциклопедия, T. VIII (Дебитор—Евкалипт). – Москва: Советская энциклопедия, 1972