Dūlėjimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Sudūlėjęs granitas

Dūlėjimasgeologinis procesas, kurio metu uolienos, gruntai ar mineralai yra veikiami fizinių, cheminių ar biologinių veiksnių. Dūlėjimo produktai, susimaišę su organinėmis medžiagomis, sudaro dirvožemį.

Cheminis dūlėjimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dekarbonatizacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dekarbonatizacijos procesas vyksta uolienose, kuriose yra kalcio karbonato, pavyzdžiui, klintyje ar kreidoje. Be to, būtinas lietaus vanduo, praturtintas anglies dioksidu ar organine rūgštimi. Šis silpnai rūgštus skystis reaguoja su kalcio karbonatu ir sudaro kalcio bikarbonatą.

CO2 + H2O ⇌ H2CO3
H2CO3 + CaCO3 ⇌ Ca(HCO3)2

Hidratacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai procesas kai mineralai absorbuoja vandenį ir išsiplečia ar net pasikeičia. Pavyzdžiui, anhidritas absorbavęs dvi vandens molekules virsta gipsu

CaSO4 + 2H2O → CaSO4·2H2O

Kai kurios uolienos, absorbuodamos vandenį, padidėja iki 16 kartų (pavyzdžiui, molio skalūnas, kuriame yra montmorilonito ar bentonito).

Hidrolizė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hidrolizė vyksta uolienose, kuriose yra tokių mineralų kaip piroksenas, amfibolai ar feldšpatai. Šie mineralai skyla, paveikti rūgštingo vandens ir suformuoja naujus mineralus – kaolinitą ir kvarcą, o ištirpusius vandenyje jonus nusineša vandens srautas.

Oksidacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Deguoninėje aplinkoje dažnai pasitaiko oksidaciniai procesai. Šio proceso pavyzdys galėtų būti dvivalentės geležies mineralų virtimas trivalentės geležies mineralais (limonitu, getitu ar hematitu).

Rūgštys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sieros ar azoto junginiai, ištirpę lietaus vandenyje, suformuoja rūgščius lietus. Taip pat mikroorganizmai ir augalai dirvožemyje gamina įvairias organines rūgštis. Rūgštus lietus ar dirvožemio organinės rūgštys yra chemiškai aktyvios ir gali suardyti uolienas.

Mechaninis dūlėjimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mechaninio dūlėjimo pagrindinė savybė yra ta, kad jam vykstant, nesikeičia uolienos cheminė sudėtis. Uoliena tik smulkėja ir trupa. Dažniausiai mechaninį dūlėjimą sukelia temperatūros svyravimai. Tai labiausiai pastebima dykumose. Dėl nevienodo šiluminio plėtimosi koeficiento vieni mineralai plečiasi labiau, kiti mažiau. Taip pat mineralų plėtimuisi įtakos turi ir jų spalva – tamsesni mineralai plečiasi labiau negu šviesesni. Dėl šios priežasties mineralai plečiasi nevienodai, todėl atsiranda jėgos, dėl kurių mineralai ima dūlėti. Prie uolienų dūlėjimo prisideda ir vanduo. Jam patekus į uolienų plyšius ir užšalus jo tūris padidėja 9 %. Dėl tokio tūrio pakitimo padidėja ir vandens slėgis į plyšio sieneles. Jis gali siekti net 200 MN/m². Cheminis ir mechaninis dūlėjimas dažnai vyksta tuo pat metu. Todėl kartais sunku nustatyti proceso pobūdį.

Mechaninis dūlėjimas gali vykti dėl:

  • Terminio plėtimosi
  • Peršalimo
  • Slėgio kritimo
  • Druskų kristalų augimo
  • Organizmų veiklos