Degimai (Naujoji Ūta)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Degimai
Degimų kaimas.JPG
Degimų kaimavietė. Buvusio kaimo centras – J. Bubnio kalnelis. Pro klevą ėjo senasis kelias Naujoji Ūta-Šilavotas (dabar vietinės reikšmės), pro Pašlavančio piliakalnį.

Degimai
Koordinatės 54°36′36″ š. pl. 23°46′10″ r. ilg. / 54.61000°š. pl. 23.76944°r. ilg. / 54.61000; 23.76944 (Degimai)Koordinatės: 54°36′36″ š. pl. 23°46′10″ r. ilg. / 54.61000°š. pl. 23.76944°r. ilg. / 54.61000; 23.76944 (Degimai)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Prienų rajono savivaldybės vėliava Prienų rajono savivaldybė
Seniūnija Naujosios Ūtos seniūnija
Gyventojų skaičius 0 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Degìmai

Degimai – kaimas Prienų rajono savivaldybėje, 4 km nuo Naujosios Ūtos. Šis mažas kaimas įsiterpęs tarp iš pietvakarių buvusio Baltramurgio kaimo, šiaurės vakaruose esančio Tartupio Mačiuliškių ir Skuigės kaimų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiame kaime gimė ir augo Lietuvos partizanai Juozas Uleckas-Naktis (g. 1918 m., žuvo Žiūriškių miške 1945 m. sausio 5 d.) ir Klemensas Uleckas-Vakaras (1929 m., žuvo Klebiškio k. 1955 m. liepos 21 d.).

Sovietmečiu kaime buvo pastatyta galvijų ferma, vėliau – po privatizavimo buvo įkurtas lapynas, kuris egzistavo tik keletą metų. 2017 m. kaimas buvo panaikintas[2].

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1888 m. ir 2011 m.
1888 m.[3] 1923 m.sur.[4] 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[5] 1979 m.sur.[6] 1989 m.sur.[7] 2001 m.sur.[8] 2011 m.sur.[9]
25 11 14 8 0 0 0 0


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • V. Juodsnukis. Suvalkijos partizanų takais, I ir II dalis.
  • V. Degutis. Čia mūsų pėdos (52, 145 psl.), Utena: Utenos Indra, 2017.
  1. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, T. 2. – Vilnius: Mintis, 1976.
  2. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/dc1690202b2511e78397ae072f58c508
  3. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901.
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. 5,0 5,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  7. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  8. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  9. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.