Degimai (Naujoji Ūta)

Koordinatės: 54°36′40″š. pl. 23°45′58″r. ilg. / 54.611°š. pl. 23.766°r. ilg. / 54.611; 23.766 (Degimai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Degimai
Gyvenvietė panaikinta 2017 m.
{{#if:265px
Degimų kaimavietė. Buvusio kaimo centras – J. Bubnio kalnelis. Pro klevą ėjo senasis kelias Naujoji Ūta-Šilavotas (dabar vietinės reikšmės), pro Pašlavančio piliakalnį.
Degimai
Degimai
54°36′40″š. pl. 23°45′58″r. ilg. / 54.611°š. pl. 23.766°r. ilg. / 54.611; 23.766 (Degimai)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Prienų rajono savivaldybės vėliava Prienų rajono savivaldybė
Seniūnija Naujosios Ūtos seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Degìmai
Kilmininkas: Degìmų

Degimai – buvęs kaimas Prienų rajono savivaldybėje, 4 km nuo Naujosios Ūtos. Šis mažas kaimas įsiterpęs tarp iš pietvakarių buvusio Baltramurgio kaimo, šiaurės vakaruose esančio Tartupio Mačiuliškių ir Skuigės kaimų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sovietmečiu kaime buvo pastatyta galvijų ferma, vėliau – po privatizavimo buvo įkurtas lapynas, kuris egzistavo tik keletą metų. 2017 m. kaimas buvo panaikintas.[2]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1888 m. ir 2011 m.
1888 m.[3] 1923 m.sur.[4] 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[5] 1979 m.sur.[6] 1989 m.sur.[7] 2001 m.sur.[8] 2011 m.sur.[9]
25 11 14 8 0 0 0 0


Šiame kaime gimė ir augo Lietuvos partizanai Juozas Uleckas-Naktis (g. 1918 m., žuvo Žiūriškių miške 1945 m. sausio 5 d.) ir Klemensas Uleckas-Vakaras (1929 m., žuvo Klebiškio k. 1955 m. liepos 21 d.).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
  2. „Dėl Prienų rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių nustatymo, pavadinimų suteikimo, gyvenamųjų vietovių panaikinimo, teritorijų ribų nustatymo ir pakeitimo“. 2017 m. balandžio 19 d. nutarimas Nr. 304. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
  3. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. 5,0 5,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  7. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  8. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  9. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  • V. Juodsnukis. Suvalkijos partizanų takais, I ir II dalis.
  • V. Degutis. Čia mūsų pėdos (52, 145 psl.), Utena: Utenos Indra, 2017.