Danutė Gražienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Danutė Gražienė (g. 1950 m. vasario 3 d. Krūminiuose, Daugailių valsčius) – Lietuvos grafikė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tapytojo B. Gražio žmona. 1974 m. baigė Lietuvos dailės institutą.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu kūrė linoraižinio, vėliau – kitomis grafikos technikomis (sausoji adata, ofortas, akvatinta, monotipija). Svarbiausi kūriniai: „Ilgas ruduo“ 1994 m., „Bėganti“, „Žodžiai rugsėjui“, abu 1996 m., „Dialogas“, „Portretas“, abu 1997 m., „Nakties miestas“, „Žmogus paukštis II“, abu 1998 m., „Namas“, „Kalnas“, „Krėsle“, „Išdidus šešėlis“, visi 2000 m.

Kūriniai poetiški, keliaplaniai, subtilių tonų, faktūrinių derinių, rusvų ir gelsvų atspalvių; dažniausiai sudaro ciklus. Vyrauja vizijų, sapnų, vaikystės prisiminimų temos, abstrahuoti miesto, gamtos vaizdai, siurrealistiniai sąlygiški žmonių, gyvūnų pavidalai. Estampuose ryški japonų grafikos ir kaligrafijos stilistika, naudojami lietuvių poetų (Algimantas Mackus, Henrikas Nagys, Henrikas Radauskas) tekstų fragmentai. Kuria ir pasteles. Nuo 1983 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Vakarų Europa, JAV, Japonija); individualios parodos surengtos Lietuvoje, Norvegijoje, Vokietijoje. Jos kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, Latvijos, Rusijos, JAV, Lenkijos, Vengrijos, Italijos dailės muziejai.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ramutė Rachlevičiūtė. Danutė Gražienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 116 psl.