Pereiti prie turinio

Danties vainikas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Danties vainikas (lot. corona dentis) – virš dantenų esanti ir matoma danties dalis.[1] Danties vainiką dengia emalis, po juo – dentinas, o danties viduje - pulpa. Ant danties vainiko virš emalio paprastai susiformuoja nuo kenksmingo rūgščių poveikio dantį sauganti plona perregima plėvelė; jei nuvaloma, per pusvalandį susiformuoja iš naujo.[1] Virš plėvelės susikaupia mikrobų sluoksnis, kurį apdengia baltoji apnaša, sudaryta iš seilių, žuvusių leukocitų, nusilpusio epitelio ląstelių, maisto likučių.[1] Šis sluoksnis pirmąją parą lengvai (skalaujant burną arba valant dantis) nusivalo. Uždelsus pašalinti, persisunkia druskomis, kalkėja ir iš jo susidaro dantų akmenys.[1]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Danties vainikasMedicinos enciklopedija, T. 1 (A–M). Vilnius, Valstybinė enciklopedijų leidykla, 1990, 157 psl.