Pereiti prie turinio

Danielius Haličietis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Danilas Romanovičius)
Danielius Haličietis
Haličo-Volynės kunigaikštis
Danielius Haličietis. Imaginacinis portretas
Gimė 1201 m.
Haličas
Mirė 1264 m. (~63 metai)
Chelmas
Tėvas Romanas Mstislavičius
Motina Ana
Sutuoktinis (-ė) 1) Ana
2) Mindaugo giminaitė
Volynės kunigaikštis
Valdė 1205 m. - 1206 m. (~1 metai)
Pirmtakas Romanas Mstislavičius
Įpėdinis Sviatoslavas Igorevičius
Valdė 1215 m. - 1238 m. (~23 metai)
Pirmtakas Aleksandras Vsevilodovičius
Įpėdinis Vasilko Romanovičius
Haličo kunigaikštis
Valdė 1205 m. - 1206 m. (~1 metai)
Pirmtakas Romanas Mstislavičius
Įpėdinis Vladimiras Igorevičius
Valdė 1211 m. - 1212 m. (~1 metai)
Pirmtakas Vladimiras Igorevičius
Įpėdinis Mstislavas Jaroslavičius
Valdė 1229 m. - 1231 m. (~2 metai)
Pirmtakas Andrejus Vengras
Įpėdinis Andrejus Vengras
Valdė 1233 m. - 1235 m. (~2 metai)
Pirmtakas Andrejus Vengras
Įpėdinis Michailas Vsevolodovičius
Valdė 1238 m. - 1254 m. (~16 metų)
Pirmtakas Rostislavas Michailovičius
Įpėdinis -
Haličo karalius
Valdė 1254 m. - 1264 m. (~10 metų)
Pirmtakas -
Įpėdinis Levas Danilovičius
Vikiteka Danielius Haličietis

Danielius Haličietis (Danielius iš Haličo arba Danila Romanovičius: Romano sūnus, lenk. Daniel, ukr. Данило Галицький; apie 1201 m. – 1264 m.) – Galicijos (Haličo) kunigaikštis, Haličo-Volynės karalius[1].

Jo tėvas Romanas Didysis, Mstislavo sūnus, Voluinės Vladimiro kunigaikštis 1200 m. užgrobė Haličą ir kariaudamas su lenkais bandė atgauti Liublino sritį, bet žuvo kovose. Tėvui žuvus, Danielius tebuvo ketverių metų ir jo interesus gynė motina, remiama Vengrijos karaliaus Andriaus II. Haliče kunigaikščiavo 12051206, 12111212, 12291231, 12331235, 12381255 m., 1211 m. buvo Peremislio kunigaikštis, 12121231 m. Vladimiro kunigaikštis.

Kovodamas dėl sosto sudarinėjo įvairius sandėrius su kaimynais. 1219 m. savo, brolio ir motinos vardu sudarė garsiąją Voluinės taiką su lietuvių kunigaikščiais.

Savo politikoje Danielius buvo priverstas laviruoti tarp Vakarų (lenkų, vengrų, Ordino) ir Rytų (mongolų – totorių). Batijui nusiaubus Kijevą, Danielius liko vienu iš paskutinių savarankiškų buvusios Rusios vyresniųjų kunigaikščių. Siekdamas sutelkti pasipriešinimą totoriams, Danielius ieškojo paramos Romoje. 1253 m. Drohičine karūnuotas popiežiaus atsiųsta karūna kaip Pietų Rusios karalius.

Šio sandėrio kaina buvo trys žygiai (1248, 1253, 1254 m.) prieš jotvingius. Negalėdami atsilaikyti jungtinėms lenkų ir rusių pajėgoms, jotvingiai sutiko atsipirkti duokle. 1254 m. Danielius, Kryžiuočių ordinas ir Mozūrų kunigaikštis Ziemovitas pasidalijo dar neužkariautą Jotvingių kraštą: Ordinui atiteko 2/3, o mozūrams ir rusiams likęs 1/3.

Tačiau negavęs karinės paramos iš Vakarų valstybių, Danielius atsisakė karūnos, pripažino save totorių mirnyku (vasalu) ir gavo jarlyką valdyti Haličo-Voluinės kunigaikštystę. Dėl to buvo priverstas dalyvauti totorių antpuolyje prieš Lietuvą. Po šio žygio susitaikė su Lietuvos karaliumi Mindaugu. Danieliaus sūnus Švarnas vedė Mindaugo dukterį, o kitas sūnus Romanas, kaip Mindaugo vasalas, gavo valdyti Naugarduką.

Tėvas

  • Romanas Mstislavičius (* apie 1150, + užmuštas netoli Zavichosto miesto 1205 metų birželio 19 d., Naugardo kunigaikštis (1168–1170), Voluinės kunigaikštis (1173–1187, 1188–1205), Haličo kunigaikštis (1187–1188), Haličo-Voluyinės kunigaikštis (1199–1205), [Kijevo didysis kunigaikštis (1203–1205).

Motina

  • Ana (m. po 1219 m.), Kijevo didžioji kunigaikštienė (1203–1205)

Žmonos

  • Ana Mstislavna Smolenskietė (+ iki 1248), Mstislavo Mstislavičiaus duktė. Danieliaus žmona ne vėliau 1219 m.
  • Lietuvos karaliaus Mindaugo giminaitė (Dausprungo duktė). Danieliaus žmona ne vėliau 1248 m.

Broliai

  • Vasilkas Romanovičius (* 1203, + 1269), Belzo kunigaikštis (1207–1211), Bresto kunigaikštis (1221–1231), Voluinės kunigaikštis (1231–1269).

Seserys

  • Teodora Haličietė (+ po 1200), ištekėjo už Vasilko, Haličo kunigaikščio Vladimiro Jaroslavičiaus sūnaus nuo 1187 (1188) m.
  • Marija Haličietė (+ po 1241), ištekėjo už Michailo Vsevolodovičiaus ne vėliau 1200 m.

Sūnūs

  • Iraklijus (*apie 1223, + apie 1240)
  • Levas Danilovičius (*apie 1228, + apie 1301), tėvo paveldėtojas, Belzo kunigaikštis (1245–1264), Haličo kunigaikštis (1264–1301);
  • Romanas Danilovičius, (užmuštas 1258[2] arba 1260[3]), Slanimo (?), Lucko (iki 1260), Naugarduko kunigaikštis (1254–1260), vedė Gertrūdą, paskutinio Austrijos ir Štirijos hercogo iš Babenbergo dinastijos Frydricho II giminaitę.
  • Švarnas Danilovičius, (+ 1269, palaidotas Cholmo mieste), Haličo kunigaikštis ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1264–1269 (1268–1269), vedė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mindaugo dukterį.
  • Mstislavas Danilovičius (+ 1292) – Voluinės kunigaikštis (nuo 1289 m.), motina – Dausprungaitė.

Dukterys

  • Perejaslavna Danilovna (+ 1283 balandžio 12). ištekėjo už Mazovijos kunigaikščio Zemovito I.
  • Ustanija Danilovna, ištekėjo už Vladimiro kunigaikščio Andrejaus Jaroslavičiaus.
  • Sofija Danilovna, ištekėjo už Švarcburgo grafo Henriko V.
Danielius Haličietis
Gimė: 1201 Mirė: 1264
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Romanas Mstislavičius
Haličo-Voluinės kunigaikštis

1205-1254 m.
-
Naujas titulas Haličo karalius
1254-1264 m.
Po to:
Levas Danilovičius ir Švarnas