Dalyvaujamasis biudžetas
|
Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti. Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan. Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą. |
Dalyvaujamasis biudžetas – tai demokratiškas sprendimų priėmimo procesas[1], kaip galima kartu su gyventojais spręsti dėl viešųjų lėšų panaudojimo, kuomet miestiečiai patys siūlo idėjas miestui ir balsuodami renka labiausiai patikusias.[2]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pats pirmasis dalyvaujamasis biudžetas pasaulyje įvyko 1989 m. Porto Alegrėje, Brazilijoje. Gyventojams, nusivylusiems prasta šalies ir miesto ekonomine būkle, buvo pasiūlyta patiems dalyvauti formuojant miesto biudžetą bei spręsti, kaip leisti miesto lėšas. Šiuo metu pasaulyje yra apie 1,5 tūkst. dalyvaujamųjų biudžetų.[2]
Porto Alegrė (~1,37 mln. gyventojų) – Pietų Rio Grandės valstijos sostinė. Šis miestas garsėjo gyventojų pajamų netolygumu, korupcija, neefektyviu išteklių valdymu ir žemu rinkėjų dalyvavimu rinkimuose. 1989 m. mero rinkimus laimėjo Olivio Dutra ir iškarto naujasis meras inicijavo mokesčių reformą, kuri įgalino savivaldybę surinkti daugiau mokesčių. Mokesčių tarifai buvo racionalizuoti ir susieti su infliacija, o jų surinkimas tapo geriau organizuotas ir efektyvesnis. Kokios buvo mokesčių reformos iliustruoja nuosavybės mokesčių surinkimas – 1990 m. jie sudarė ~5,8 % savivaldybės biudžeto, 2006 m. daugiau nei 18 %. Vienintelė priežastis, kodėl tokios reformos pelnė visuomenės palankumą – dalyvaujamojo biudžeto metodika, kuria remiantis buvo didinamas surinktų lėšų paskirstymo skaidrumas. 1993 m. Tarso Genro tapo naujuoju meru ir tęsė pradėtą reformą. Porto Alegrė pasiekė pastebimų rezultatų dėka dalyvaujamojo biudžeto metodo. Nuo 1989 iki 1996 m. namų ūkių, turinčių geriamojo vandens tiekimą, skaičius išaugo nuo 80 % iki 98 %. Nuotekų tinklai išsiplėtė nuo 46 % iki 85 %. Pavyzdžių galima rasti daug daugiau. Šiuo metu Porto Alegrė turi aukštą Žmogaus socialinės raidos indeksą (Human Development Index – HDI), o atlikta apklausa parodė, jog net 85 % gyventojų aktyviai dalyvauja dalyvaujamojo biudžeto veikloje.
Dalyvaujamojo biudžeto praktiką, kaip gerąją patirtį, greitai perėmė kiti miestai. 2006 m. Pietų Amerikoje daugiau nei 1000 savivaldybių naudojo ši metodą. Šiuo metu sistema įsitvirtina ir Europoje. 2008 m. pradžioje mokslininkai suskaičiavo per 100 miestų, naudojančių dalyvaujamojo biudžeto metodiką.[3]
Dalyvaujamojo biudžeto tipai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Žaliasis dalyvaujamasis biudžetas - tai būdas gyventojams priimti tiesioginius sprendimus, kaip išleidžiami biudžetai sprendžiant klimato kaitos problemą ir mažinant anglies pėdsaką[4].
Dalyvaujamojo biudžeto tikslai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dalyvaujamasis biudžetas yra savanoriškas ir universalus procesas, suteikiantis galimybę gyventojams, arba gyventojų grupei dalyvauti savivaldybės biudžeto sudaryme ir vykdyme. Pagrindiniai dalyvaujamojo biudžeto tikslai yra šie:
- Užtikrinti tinkamą vietos valdžios finansinių išlaidų plano sudarymą ir sumažinti piktnaudžiavimo atvejų kiekį, tiek vidinį, tiek išorinį;
- Įtraukti bendruomenę (įskaitant ir mažas pajamas gaunančius piliečius) į prioritetų nustatymo ir biudžeto formavimo procesus;
- Stiprinti vietos demokratinę kultūrą, auginti pilietinį susitarimą, ir stimuliuoti socialinio kapitalo plėtrą;
- Padaryti miestą atvirą, draugišką esamiems ir potencialiems būsimiems gyventojams[5]
Dalyvaujamojo biudžeto sudarymo procesas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paprastai viskas prasideda nuo idėjų. Gyventojai susirenka į susirinkimus ir apsikeičia idėjomis aktualiu klausimu. Tai daroma internetinėje erdvėje arba organizuojami susitikimai su gyventojais. Gali būti naudojamos gyventojų apklausos. Toliau idėjos apjungiamos ir gyventojai bendradarbiauja sukuriant galutinę prioritetų versiją, kuri būtų tinkama rengiant biudžetą. Tam galima naudoti elektronines priemones, pvz. – diskusijų forumus, socialinius tinklus. Toliau organizuojamas susitikimas dėl visų prioritetų konsolidacijos viename sąraše. Pabaigoje organizuojamas balsavimas.[6] Klausimai, tokie kaip „Kaip dalyvaujamasis biudžetas galėtų atrodyti mūsų savivaldybėje?“ ar „Ką mes galėtume pakeisti, tam kad pagerintume dalyvaujamojo biudžeto procesą?“, yra vizijos kūrimo pamatai[7].
Dalyvaujamojo biudžeto rizikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Reikėtų manyti, kad atvirų gyventojų forumų naudojimas taip pat gali trukdyti procesui, jei forumai taps politizuoti. Aktyvūs gyventojai gali pradėti nukreipti procesą savo naudai, nes jie dažnai turi daugiau patirties, kaip veikia šie procesai.[8]
Dalyvaujamasis biudžetas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dalyvaujamasis biudžetas yra embrioninėje stadijoje ir pradėtas taikyti tik neseniai. 2018 m. Alytaus miesto savivaldybė tapo pirmąja savivaldybe Lietuvoje, kuri gyventojų iniciatyvoms numatė biudžetą, ir jie galėjo siūlyti projektus, o vėliau už juos balsuoti.[9] Alytaus miesto dalyvaujamojo biudžeto eksperimentas parodė, jog tokios politikų iniciatyvos ne visada gali būti teigiamai įvertintos ir pačių gyventojų. 2018 m. šią iniciatyvą pasiūlę ir įgyvendinę politikai pralaimėjo 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimus[10].Lietuvoje 8 savivaldybes įsidiegusias dalyvaujamąjį biudžetą iki 2021 metų ir 7 savivaldybes paruošusios visus instrumentus bei mechanizmus dalyvaujamojo biudžeto diegimui 2021 m. Net 6 savivaldybės jau svarsto apie dalyvaujamojo biudžeto diegimą.[11] Lietuvos mokslininkų tyrimas įrodė, kad merai Lietuvoje buvo ypač svarbus inicijuojant dalyvaujamąjį biudžetą[12]. Aktyvumas ir asmeninis įsitraukimas, specifinės žinios ir kompetencijos, susijusios su miestu, buvo svarbus veiksniai įgyvendinant dalyvaujamąjį biudžetą. Todėl piliečiai savivaldybėse, kuriose vyksta tiesioginiai mero rinkimai, siekdami sėkmingo dalyvaujamojo biudžeto, turėtų balsuoti už asmenį, turintį aukščiau išvardytų individualių, socialinių ir politinių savybių[13]. 2021 m. pirmąkart Klaipėdos miesto savivaldybėje startavo dalyvaujamojo biudžeto projektas į pagalbą pasitelkiant informacines technologijas[14]. Dalyvaujamo biudžeto platforma buvo sukurta naudojant atviro kodo programą CONSUL Archyvuota kopija 2021-06-08 iš Wayback Machine projekto.
Dalyvaujamojo biudžeto komunikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Visi dalyvaujamojo biudžeto komunikacijos ir sklaidos metodai apima partnerystės valdymą. Informuojant apie dalyvaujamojo biudžeto žingsnius ir rezultatus, kiekvienai tikslinei grupei reikia skirti ypatingą dėmesį, todėl išsamus dėmesys, kūrybiškumas ir prasminga partnerystė lemia dalyvaujamojo biudžeto sėkmę[15].
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Klaipėdos universiteto mokslininkai: dalyvaujamasis biudžetas, kuris lemia pokyčius
- ↑ 2,0 2,1 KAS YRA DALYVAUJAMASIS BIUDŽETAS? https://www.transparency.lt/dalyvaujamasisbiudzetas/
- ↑ Sintomer, Y., Herzberg,C., Rocke, A.(2008). Participatory Budgeting in Europe: Potentials and Challenges. International Journal of Urban and Regional Research. No. 32(1)
- ↑ Recognising Green PB in Scotland
- ↑ Dvorak, J.(2020).Mokslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas įgyvendinant dalyvaujamojo biudžeto projektą
- ↑ Dvorak, J. (2015). Kada vietos valdžia leis piliečiams sudaryti savo biudžetą http://valdysena.lt/?p=176
- ↑ Dvorak,J. (2020). Norint kurti dalyvaujamąjį biudžetą, reikia žinoti, kokioje padėtyje esame http://valdysena.lt/?p=897
- ↑ Heinonen, A.(2020). Dalyvaujamojo biudžeto sudarymo schema Helsinkio mieste http://valdysena.lt/?p=867
- ↑ Dvorak, J. (2019) Dalyvaujamojo biudžeto taikymas gerovės visuomenėje http://valdysena.lt/?p=842
- ↑ Dvorak, J. et al.(2020). E. Dalyvavimas: Galimybės Ir Iššūkiai Savivaldai: Mokslo Studija. Klaipėdos Universiteto Leidykla
- ↑ Burbulytė-Tsiskarishvili, G., Burkšienė,V., Dvorak, J. (2021). „Vakcinavimas" dalyvaujamoju biudžetu: į kairę nuo centro. http://valdysena.lt/?p=924
- ↑ Burkšienė, V., Burbulytė-Tsiskarishvili, G., & Dvorak, J. (2022). Mayoral influence on participatory budgeting in Lithuania during Covid-19. Emerging science journal: COVID-19: Emerging Research, 6(spec. iss.), 151-164
- ↑ Burkšienė, V., Burbulytė-Tsiskarishvili, G., & Dvorak, J. (2022). Mayoral influence on participatory budgeting in Lithuania during Covid-19. Emerging science journal: COVID-19: Emerging Research, 6(spec. iss.), 151-164
- ↑ Dalyvaujamasis biudžetas Klaipėdoje, https://dalyvauk.klaipeda.lt/
- ↑ Klaipėdos universiteto mokslininkai: kūrybiškumas ir prasminga partnerystė lemia dalyvaujamojo biudžeto sėkmę