Dalia Urbanavičienė
| Dalia Urbanavičienė | |
|---|---|
.png)
| |
| Dalia Urbanavičienė | |
| Gimė | 1958 m. gruodžio 26 d. Vilnius |
| Tautybė | lietuvė |
| Veikla | etnomuzikologė, etnochoreologė |
| Sritis | etnochoreografija, lietuvių tradicinio šokio raida |
| Organizacijos | Lietuvos muzikos ir teatro akademija, „Romuva“ |
| Pareigos | etnomuzikologijos skyriaus vedėja, docentė, vaidilė |
| Alma mater | Lietuvos konservatorija |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Jono Basanavičiaus premija (2015 m.) | |
Dalia Urbanavičienė (g. 1958 m. gruodžio 26 d.) – Lietuvos etnomuzikologė, etnochoreologė, mokslų daktarė, Vilniaus „Romuvos“ vaidilė.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1986 m. Dalia Urbanavičienė Lietuvos konservatorijoje baigė muzikologijos studijas. 1982–1991 m. Vilniaus J. Tallat Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje dirbo koncertmeistere ir dėstytoja. Nuo 1989 m. ėmė dėstyti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, 1992 m. tapo akademijos Mokslo centro (1994–2012 m. Muzikologijos instituto) Etnomuzikologijos skyriaus (iki 1994 m. – Liaudies muzikos laboratorijos) vedėja. 2001 m. tapo humanitarinių mokslų daktare, 2008 m. – docente. 1995 m. atliko stažuotes Švedijos, 1996 m. – Austrijos, 1997 m. – Norvegijos folkloro archyvuose. 1992 m. tapo Tarptautinės liaudies meno organizacijos, 1994 m. – Tarptautinės tradicinės muzikos tarybos (nuo 1997 m. jos Nacionalinio Lietuvos komiteto sekretorė), 2002 m. – Europos etnomuzikologijos seminaro nare. Nuo 1999 m. – Lietuvių etninės kultūros draugijos, 2009–2014 m. Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė. 2015 m. apdovanota Jono Basanavičiaus premija.
Dalia Urbanavičienė 2002 m. Vilniuje įkūrė Tradicinių šokių klubą, jam vadovauja.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mokslinių tyrinėjimų pagrindinės sritys: etnochoreologija, apeiginė etnochoreografija, šokamosios sutartinės, tradicinio šokio raida Lietuvoje, šokio užrašymo metodika ir notacijos sistemos, etnochoreografijos klasifikavimas ir analizė, muzikinio folkloro rinkimo ir folkloro archyvų darbo metodika, etnokultūrinis ugdymas.[1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvių apeiginė etnochoreografija (2000 m.)
- Šokamosios ir žaidžiamosios sutartinės (2009 m.)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Dalia Urbanavičienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015