Daiva Tamošaitytė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Daiva Tamošaitytė
Gimė: 1963 m. kovo 17 d. (56 metai)
Vilnius, Lietuva
Gyven. vieta: Vilnius
Tautybė: lietuvė
Tėvas: Pranas Tamošaitis
Motina: Regina Paskačimaitė
Veikla: filosofė, kultūrologė, muzikos kritikė, pianistė
Organizacijos: Lietuvos kultūros tyrimų institutas
Alma mater: Lietuvos muzikos ir teatro akademija

Daiva Tamošaitytė (g. 1963 m. kovo 17 d. Vilniuje[1]) – Lietuvos kultūrologė, filosofė, muzikė, visuomeninė veikėja, vertėja. Dirba Lietuvos kultūros tyrimų instituto šiuolaikinės filosofijos skyriuje.[2] Rašo politinėmis, kultūrinėmis, socialinėmis temomis periodinėje ir internetinėje spaudoje („Respublika“, alkas.lt, „Vakarų ekspresas“, „Šiaurės Atėnai“, delfi.lt ir kt.). Muzikos kritikė.[3] Lietuvos muzikų sąjungos narė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Nuo 2016 m. – žurnalo „Pasaulio lietuvis“ vyr. redaktorė.

Gimė iš Panevėžio kilusios kanklininkės Reginos Paskačimaitės ir nuo Jurbarko kilusio birbynininko Prano Tamošaičio šeimoje.[4] 1986 m. Daiva Tamošaitytė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijo pianistės specialybę, vėliau ten pat dirbo pianino dėstytoja. 2009 m. Lietuvos kultūros tyrimų institute apgynė mokslų daktarės disertaciją „Moteriškasis šakti principas Šri Aurobindo nacionalinės indų tapatybės sampratoje“.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Sena ir nauja: integralaus požiūrio sklaida ir sąlyčio paieškos (2010 m.)
  • Pranas Tamošaitis: [birbyninko] gyvenimas ir veikla (su Algirdu Vyžintu, 2012 m.)
Vertimai
  • Vatsyayan, Kapila. Indų šokio estetika („Liaudies kultūra“, 1998, Nr. 2, p. 59-62)
  • Nirodbaran. Dvylika metų su Šri Aurobindo: bengalų politinio veikėjo, poeto, filosofo ir jogo biografija (2015 m.)
Moksliniai straipsniai
  • Universalusis rasos sąvokos aspektas: Indijos estetinė rasos teorija („Liaudies kultūra“, 2001, Nr. 3, p. 36-40)
  • Indijos ir Lietuvos kultūros bei meno padėtis atkūrus nepriklausomybę: panašumai ir skirtumai („Kultūrologija“, 2006, t. 14, p. 162–180)
  • Tantros vizija dabartinėje Lietuvos kultūroje („Liaudies kultūra“, 2009, Nr. 6, p. 33-38)
  • Profesionaliosios liaudies muzikos recepcija posovietinėje viešojoje erdvėje („Nacionalinis tapatumas medijų kultūroje“, 2011. P. 103–111)
  • A. Baranausko, S. Šalkauskio ir Šri Aurobindo nacionalinės tapatybės sampratų lyginamoji analizė („Rytai-Vakarai: komparatyvistinės studijos“. 11. 2011 P. 295–306)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]