DFS 39

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
DFS 39
Lippisch DFS-39.jpg
Tipas Eksperimentinis orlaivis
Gamintojas Deutschen Forschungsanstalt für Segelflug (DFS)
Trečiojo Reicho vėliava Trečiasis Reichas
Kūrėjas Alexander Lippisch
Pirmas skrydis 1936 m.
Pagaminta vnt. 1
Variantai DFS 40
Prototipas Fiesler Fi. 3

DFS 39 Delta IVc – beuodegis eksperimentinis, orlaivis XX a. ketivrtąjame dešimtmetyje sukurtas Vokietijos sklandymo tyrimų institute (vok. Deutschen Forschungsanstalt für Segelflug – DFS).

Kaonstrukcijos istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DFS 39 modelis

Darbus su sparno tipo orlaiviais Gerhardas Fiezleris (vok. Gerhard Fieseler) pradėjo 1932 m. Buvo tikimasi, kad toks orlaivis gali gerai pasirodyti oro lenktynėse.

Tuo metu Aleksandras Lipičas (vok. Alexandeer Lippisch) turėjo problemų su Vokietijos aviacijos ministerija dėl panašaus tipo Delta III katastrofos. RLM, kaip projekto sponsorius, buvo uždraudusi toliau plėtoti orlaivius su delta sparnais.

Lipičo sąjungininku tapo profesorius Walteris Georgijus iš DFS (Vokietijos motorizuotų skrydžių tyrimų instituto), kuris padėjo panaikinti draudimą ir gauti finansinę paramą iš RLM. Už šias lšas buvo įsigytas anksčiau sudužęs panašios konstrukcijos Fiezelerio lėktuvas Fieseler F 3 su gale sumontuotu varikliu ir stumiančiu propeleriu. Lipičas atstatė orlaivį, variklį perkėlė į prienį ir naują konstrukciją pavadino Delta IVa.

Nors lėktuvas skrido geriau nei jo pirmtakas, bandmų metu įvyko dar viena avarija, dėl kurios buvo pradėtas tolesnis Lipičo projekto tyrimas, o RLM ir DVL (Vokietijos aviacijos bandymų institutas) vėl rekomendavo nutraukti tolesnę plėtrą. Georgijus toliau palaikė Lippischą ir tai leido tęsti projektą.[1]

Mašina buvo dar kartą perstatyta, šį kartą pakoregavus aerodinamines konstrukcijas, pagrįstas kuriant Lipičo sklandytuvą Storch IX gautą patirtimi.

Bandomasis Delta serijos orlaivis DFS 39 buvo sukurtas 1935 m. Šios Lipičo sukurtos ekspermentinių orlaivių serijos tikslas buvo ištirti beuodegių lėktuvų, t. y. orlaivių be horizontalaus stabilizatoriaus, skrydžio stabilumą. Delta IVc buvo Lipičo pasiūlymų dėl ankstesnių modelių tobulinimo rezultatas. Kurdamas šį modelį Lipičas siekė įrodyti, kad vertikalų stabilumą galima pasiekti išnaudojant žemyn nukreiptų sparnų galiukų ir lenktų (žuvėdros tipo) sparnų formos kuriamą aerodinaminį efektą.[2] Delta IVc pagalba šį įžvalga buvo patvirtinta.

Statyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lėktuvas buvo suprojektuotas kaip beuodegis konsolinis žemasparnis medinės konstrukcijos monoplanas. Liemens priekyje buvo sumontuotas variklis su traukiančiu propeleriu, liemuo siaurėjo į galą ir baigėsi spyglio formos plukštuma. Orlaivyje buvo montuojma fiksuota trijų taškų važiuoklė. Dviejų žmonių ekipažas sėdėjo atskirose sėdynėse, vienas už kito.

Mašina pasirodė esanti labai stabili ir lengvai valdoma. Ji patraukė RLM dėmesį ir tapo „Projekto X“ – raketinio lėktuvo kūrimo programos – atskaitos tašku. Tolesnės plėtros rezultatas pagaliau buvo raketinis naikintuvas Me 163 Komet.[2]

Techniniai duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DFS 39 vaizdas iš dviejų pusių
Parametras Duomenys (DFS 39 d – Delta IVc)
Įgula 1
Keleiviai 1
Ilgis 5,4 m
Sparno mojis 9,6 m
plotis 6,9 m
plotas 13,4 m²
Aukštis 1,8 m
Masė tuščio 390 kg
kilimo 600 kg
Greitis kreiserinis
maksimalus 220 km/val
Skrydžio lubos 6300 m
nuotolis 1350 km
Variklis radialinis 7 cilindrų vidaus degimo variklis Pobjoy R; 85 AG (63 kW) galios

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Günter Frost: Fieseler F3 „Wespe“ (RRG „Delta IV“). 2013.  
  2. 2,0 2,1 Balous, Miroslav. DFS 39 Delta IVc. Letectví a kosmonautika. říjen 2014, čís. 10, s. 87.