Džiazas (filmas)
Džiazas | |
---|---|
Pavadinimas | Džiazas |
Kilmės šalis | Lietuva |
Režisierius | Raimundas Banionis |
Prodiuseris (-iai) | Žilvinas Bareikis |
Scenaristas (-ai) | Raimundas Banionis Marius Daškus Rimantas Šavelis |
Vaidina | Alantė Kavaitė Rolandas Kazlas Dainius Kazlauskas Kęstutis Jakštas |
Metai | 1992 |
Žanras | Drama |
Trukmė | 90 min. |
Kalba | lietuvių k. |
Džiazas – 1992 m. lietuviškas 90 min. trukmės kino filmas, sukurtas pagal Juozo Grušo 1967 m. pjesę „Meilė, džiazas ir velnias“, drama. Premjera Lietuvoje – 1994 m. balandžio 12 d.
Apie filmą
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Filme atkuriama 1969 m. atmosfera, kai Lietuvoje, pasak vieno iš herojų žodžių, tekdavo laukti „dvylikos brolių, voronokais lakstančių“. „Voronokai“ – milicijos patrulių mašinos. Jos bei patys represinės santvarkos pareigūnai „Džiaze“ pasirodo ne kartą. Taikiai gyvenantys žmonės būdavo akylai prižiūrimi, kad nenusižengtų „politikai“.
Siužetas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės
Sovietinę epochą vaizduojančiame filme – trijų džiazuojančių jaunuolių ir jų solistės Beatričės meilės ir išdavysčių istorija. Pagrindinis herojus Lukas (Rolandas Kazlas) grįžta iš Prahos, kur tarnavo sovietinėje kariuomenėje. Jo draugai renkasi senoje landynėje, kurioje smagiai leidžia laisvalaikį, groja džiazą. Džiazas – tai šių jaunuolių gyvenimo būdas, jų protestas prieš suaugusiuosius. Filme filosofuojama apie amžinus dalykus – apie gėrį, apie išsigimimo ir nužmogėjimo priežastis. Dramos herojams likimas nedraugiškas, nelengvas. Nė vienas iš jų nepatyrė nei šeimos šilumos, nei motinos meilės. Iš jų sunkiausias likimas teko Lukui: jis neturėjo nei tėvų, nei brolių, nei seserų. Šis herojus – visuomenės padugnių atstovas. Šiuos tris vaikinus vienija meilė Beatričei, bet kiekvienas ją myli savaip: Julius svajoja su Beta sukurti šeimą, Andrius iš draugės nori gauti meilės, kurios gyvenime nebuvo patyręs, o Lukui labiausiai reikia draugystės, ir tik viena Beta gali tai suteikti. Vaikinams reikia Beatričės, nes ši gera, tyra, jau dabar sušildo nejaukią jų buitį ir formuoja juos lyg savotišką šeimą. Beatričė vienintelė nebuvo nusivylusi pasauliu... Sudėtingi jaunų žmonių santykiai vienintelę kompanijos merginą Beatričę (Alantė Kavaitė) priveda prie savižudybės...
Kūrybinė grupė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Režisierius – Raimundas Banionis,
- Prodiuseris – Žilvinas Bareikis
- Scenarijus – Raimundas Banionis, Marius Daškus, Rimantas Šavelis,
- Dailininkas – Algirdas Bružas,
- Kompozitorius – Faustas Latėnas,
- Operatorius – Jonas Tomaševičius.
Aktoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Alantė Kavaitė, Rolandas Kazlas, Dainius Kazlauskas, Kęstutis Jakštas, Vytautas Paukštė, Liubomiras Laucevičius,Elžbieta Laucevičiūtė.
Festivaliai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- San Remo „Internazionale del film D’Autore“ (Italija), 1993 m.;
- „Kinotavr“ (Rusija), 1993 m.;
- Maskvos tarptautinis kino festivalis, 1993 m.;
- „KinoŠok“ (Rusija), 1994 m.;
- „Riminicinema“ (Italija), 1994 m.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Filmo festivaliai Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.