Džersi Sitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Džersi Sitis
angl. Jersey City
Jersey City.JPG
Miesto panorama

Džersi Sitis
40°42′41″ š. pl. 74°03′53″ v. ilg. / 40.71139°š. pl. 74.06472°r. ilg. / 40.71139; 74.06472 (Džersi Sitis)Koordinatės: 40°42′41″ š. pl. 74°03′53″ v. ilg. / 40.71139°š. pl. 74.06472°r. ilg. / 40.71139; 74.06472 (Džersi Sitis)
Laiko juosta: (UTC-5)
------ vasaros: (UTC-4)
Valstybė: Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Valstija: Naujasis Džersis Naujasis Džersis
Gyventojų (2010): 247 597
Plotas: 54,596 km²
Tankumas (2010): 4 535 žm./km²
Altitudė: 6 m
Tinklalapis: http://www.cityofjerseycity.com
Commons-logo.svg Vikiteka: Džersi SitisVikiteka

Džersi Sitis (angl. Jersey City) – miestas JAV, Naujojo Džersio valstijos šiaurės rytuose. Hadsono apygardos administracinis centras. 2010 m. JAV gyventojų surašymo duomenimis, mieste gyveno 247 tūkst. žmonių.

Džersi Sitis yra Niujorko metropolinės zonos dalis. Jis išsidėstęs priešais Žemutinį Manhataną, tarp Hadsono upės ir Niujorko Aukštupio įlankos bei Hakensako upės ir Niuarko įlankos. Tai svarbi krovinių gabenimo galinė stotelė ir apdirbamosios pramonės centras, čia susikerta svarbūs geležinkelių maršrutai, uostas turi 18 km kranto liniją.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dabartinėje Džersi Sičio teritorijoje gyventa vietinių indėnų genčių leni-lenapių (vėliau pavadintų delevarais). Beieškodamas alternatyvaus maršruto link Rytų Azijos, 1609 m. čia apsilankė jūrininkas Henris Hadsonas. Vėliau, įsigiję žemę iš vietinių, olandai nesėkmingai bandė vietovėje įkurdinti gyvenvietes. Daugelis jų buvo nusiaubtos vietinių dėl nesutarimų su naujakuriais.

JAV nepriklausomybė karo metu teritorija buvo britų, kurie taip pat kontroliavo ir Niujorką, valdžioje. Po karo šioje vietovėje pradėta formuoti Džersi Sičio pagrindus. Miestas įkurtas 1820 m.

Didžiąją dalį XIXXX a. Džersi Sitis buvo prieplaukos ir gamybos miestelis. Kaip ir Niujorkas, Džersi Sitis buvo vartai į Jungtinės Valstijas daugeliui imigrantų.

Aštuntajame XX a. dešimtmetyje miestą užklupo ekonominis sunkmetis, pasiturintys gyventojai išsikeldino į priemiesčius, išaugo nusikalstamumas, politinė korupcija ir kt. Nuo 1950 iki 1980 m. miestas neteko 75 000 gyventojų, o nuo 1975 iki 1982 m. – 5000 darbo vietų (arba 9 % darbo jėgos).[1] 9-ajame dešimtmetyje pradėta pertvarkyti miesto kranto liniją, kurią anksčiau buvo užėmę geležinkeliai ir fabrikai. Sparti aukštybinių pastatų statyba vėl paskatino gyventojų skaičiaus augimą.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]