Džajadeva
Džajadeva (skr. जयदेव = IAST: Jayadeva, or. ଜୟଦେବ) – XII a. indų poetas, kūręs sanskritu. Žymus savo epine poema „Gytagovinda“, kurioje pasakojama apie dievo Krišnos ir gopės Radhos meilės žaismus. Tai svarbus kūrinys indų vaišnaviškoje bhakti tradicijoje.
Pasak legendų, Džajadeva gimė brahmanų šeimoje Orisoje, netoli Purio miesto. Konarko apylinkėse mokėsi sanskrito poezijos, vėliau vedė Padmavatę (devadasę), kuri tapusi jo įkvėpėja.[1] Orisoje tuo metu buvo paplitęs Krišnos (Madhava) kultas, nulėmęs Džajadevos religines pažiūras. Džajadevos biografiniai faktai nėra gerai žinomi, daugelis jų rasta šventyklų įrašuose arba vėlesnių autorių paminėjimuose.
Be Gytagovindos Džajadeva dar sukūrė įvairių poetinių kūrinių, keletą sikhų šventraščio „Guru Grantho“ himnų, prisidėjo prie Orisos klasikinės muzikos vystymo. Purio Džaganathos šventykloje susiklosčiusi tradicija recituoti Džajadevos eiles.[1]