Cimbarka Mazovietė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Cimbarkos Mazovietės portretas, tapytas apie 1580 m.(dail. Antoni Boys, Vienos meno istorijos muziejaus rinkinys)

Cimbarka Mazovietė (lenk. Cymbarka Mazowiecka, vok. Cimburgis von Masowien; 1394 m. ar 1397 m. Varšuvoje, Mazovijos kunigaikštystė – 1429 m. rugsėjo 28 d. Tiurnice, Austrijos erchercogystė) – Piastų dinastijos Mazovijos kunigaikštytė, po vedybų su Ernstu Geležiniu tapusi Austrijos erchercogiene.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Piastų dinastijos Mazovijos kunigaikščio, vieno iš Lenkijos kariuomenės vadų Žalgirio mūšyje Zemovito IV šeimoje. Motina – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir jo antrosios žmonos Julijonos jauniausia dukra Aleksandra.

Kartu augo:

  • Zemovitas V (~1389/1390–1442) – Ravos ir Plocko kunigaikštis;
  • Kazimieras II (1396/1407–1442) – Ravos ir Plocko kunigaikštis;
  • Traidenis II (1403/1406–1427) – Ravos ir Plocko kunigaikštis;
  • Vladislovas I (~1395/1411–1455) – Ravos ir Plocko kunigaikštis;
  • Aleksandras Mazovietis (1400–1444) – Trento vyskupas;
  • Jadvyga Mazovietė (1393– po 1439) – vengrų didiko Janošo iš Garos žmona;
  • Eufemija Mazovietė (~1395–1447) – Cešyno kunigaikščio Boleslovo Cešyniečio žmona;
  • Amelija Mazovietė (1396/99– po 1424) – Meiseno markgrafo Vilhelmo II žmona;
  • Ona Mazovietė (1407/1413–1435) – Lietuvos kunigaikščio Mykolo Žygimantaičio pirmoji žmona;
  • Marija Mazovietė (~1410–1450) – Pomeranijos hercogo Bohuslavo IX žmona;
  • Kotryna Mazovietė (mirė 1475 m.) – Lietuvos kunigaikščio Mykolo Žygimantaičio trečioji žmona.
Cimbarka MazovietėMaksimilijono I funduota skulptūra Dvaro bažnyčioje Insbruke

(Išliko nedaug duomenų apie Cimbarkos Mazovietės asmeninį gyvenimą, o ir tie neretai prieštarauja vieni kitiems.)

Yra žinoma, kad 1414 m. kovo 18 d. sutuoktiniui priėmus erchercogo titulą, ji oficialiai tapo erchercogiene.[1] Mirus Ernstui Geležiniam, Austrijos erchercogas Frydrichas IV perėmė jo vaikų globą, nors iš pradžių jie buvo palikti pas Cimbarką Mazovietę.[2] Ji mirė Tiurice 1429 m. piligriminės kelionės į Mariacelio baziliką metu ir buvo palaidota Lilienfeldo katalikiško vienuolyno bažnyčioje.[3]

Vaikai:

Hercogas Ernstas Geležinis gelbsti Cimbarką Mazovietę (dail. Francas Dobiašovskis, 1850 m.)

Legendos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Austrų rašytojas Johanas Jakobas Fugeris (1516–1575) pateikė legendą apie Cimbarkos Mazovietės ir Ernsto Geležinio dalyvavimą priešvestuvinėje medžioklėje, kurios metu vyras išgelbėjo savo būsimos žmonos gyvybę. Pagal šį padavimą dail. Francas Dobiašovskis 1850 m. sukūrė paveikslą, šiuo metu eksponuojamą Vienos Belvederio rūmų galerijoje.[6]

Cimbarka Mazovietė garsėjo savo fizine jėga: galėjo pirštais ištraukti įkaltą vinį ar pakelti šieno kupetą. Jos palikuonys paveldėjo stipriai į priekį išsikišusią lūpą, į istoriją patekusia Habsburgų apatinės lūpos (vok. Habsburger Unterlippe) pavadinimu.[7]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  1. Monika Schellmann: Zur Geschichte von Herzog Ernst des Eisernen (1386/1402-1424), S. 243
  2. Konstantin Moritz A. Langmaier: Erzherzog Albrecht VI. von Österreich (1418–1463), 2013, S. 24
  3. Monika Schellmann: Zur Geschichte von Herzog Ernst des Eisernen (1386/1402-1424), S. 244
  4. Monika Schellmann. Zur Geschichte von Herzog Ernst des Eisernen (1386/1402-1424), S. 246
  5. Monika Schellmann. Zur Geschichte von Herzog Ernst des Eisernen (1386/1402-1424), S. 246
  6. Gemälde: Herzog Ernst der Eiserne rettet Cimburgis von Masowien
  7. Monika Schellmann. Zur Geschichte von Herzog Ernst des Eisernen (1386/1402-1424), S. 243

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Cimbarka Mazovietė grožinėje literatūroje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Josephine von Kviatovska. Hedwiga und Cimburgis oder die starken Frauen. Ein historischer Roman aus dem 14. Jahrhundert. - Wien: Mausberger 1820