Nikita Chruščiovas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Nikita Chruščiovas rus. Никита Сергеевич Хрущёв | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Tarybų Sąjungos komunistų partijos pirmasis sekretorius | |||||||||||
| |||||||||||
| Gimė | 1894 m. balandžio 17 d. Kalinovka, Kursko gubernija | ||||||||||
| Mirė | 1971 m. rugsėjo 11 d. (77 metai) Maskva, SSRS | ||||||||||
| Palaidotas (-a) | 1971 m. rugsėjo 13 d. Novodevičės kapinėse | ||||||||||
| Tarybų Sąjungos komunistų partijos pirmasis sekretorius | |||||||||||
| Vadovavo | 1953 m. rugsėjo 14 d. - 1964 m. spalio 14 d. (11 metų) | ||||||||||
| Ankstesnis | Josifas Stalinas | ||||||||||
| Vėlesnis | Leonidas Brežnevas | ||||||||||
| TSRS Ministrų Tarybos Pirmininkas | |||||||||||
| Vadovavo | 1958 m. kovo 27 d. - 1964 m. spalio 14 d. (6 metai) | ||||||||||
| Ankstesnis | Nikolajus Bulganinas | ||||||||||
| Vėlesnis | Aleksejus Kosyginas | ||||||||||
| |||||||||||
 Vikiteka |
Nikita Chruščiovas | ||||||||||
| Parašas | |||||||||||
| |||||||||||
Nikita Sergevičius Chruščiovas (rus. Никита Сергеевич Хрущёв; 1894 m. balandžio 17 d. – 1971 m. rugsėjo 11 d.) – Tarybų Sąjungos valstybės veikėjas, nuo Stalino mirties 1953 metais iki 1964 metų spalio faktiškai valdęs šalį. Buvo Aukščiausiosios Tarybos deputatu (1937–1966 m.), Maskvos miesto ir srities komunistų partijos centrinio komiteto pirmuoju sekretoriumi (1935–1939; 1949–1953 m.), Ukrainos komunistų partijos centrinio komiteto pirmuoju sekretoriumi (1938–1949 m.), TSKP CK sekretoriumi (1949–1953 m.).
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė šachtininko šeimoje Kalinovkoje (Kursko srityje). Nuo pat mažens dirbdamas piemeniu, per ketverius metus įgijo mokyklinį išsilavinimą parapijos kaimo mokykloje, paskui Kalinovkos valstybinėje mokykloje.
1908 m., paskui tėvą, persikėlė į Juzovką. Miestas buvo vienas iš labiausiai išsivysčiusių Rusijos imperijos regionų. Ten Chruščiovas rado metalo montuotojo mokinio darbą.
Netrukus, jo pameistrystė baigėsi ir jis dirbo mašinų remontininku Juzovkos regiono anglies kasyklose. Čia jis dirbo beveik dešimtmetį.
Karjera
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo 1918 metų – komunistų partijos narys. Prisidėjo prie Stalino represijų. 1956 metų vasario mėnesio TSKP XX suvažiavime perskaitytu pranešimu „Apie asmenybės kultą ir jo padarinius“ pradėjo „atšilimą“ – dalinę totalitarinio režimo liberalizaciją, šiame laikotarpyje pradėti naikinti lageriai, paleista dalis kalinių. Šeštajame dešimtmetyje organizavo plėšininių žemių panaudojimo kampaniją, centralizuotą ūkį pakeitė regioniniu.[reikalingas šaltinis]
Chruščiovo valdymo metu numalšinta Vengrijos revoliucija, tačiau susilpninta sovietinio bloko valstybių kontrolė, 1962 metais dėl branduolinių raketų gabenimo į Kubą sukelta Karibų krizė. Daugiausiai dėl šiurkštaus valdymo prarado daugelį šalininkų ir 1964 metų spalio 14 dieną buvo priverstas atsistatydinti [reikalingas šaltinis]. Septynerius metus praleido namų arešte. 1970 metais užsienyje išspausdinti jo prisiminimai.