Cementitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Cementito kristalinė struktūra (ortorombinė)

Cementitas (angl. cementite), geležies karbidas (angl. iron carbide) – geležies ir anglies junginys Fe3C. Grynas jis paprastai priskiriamas keraminėms medžiagoms. Svarbus geležies metalurgijoje.

Savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal masę 93,3% jo yra geležis, 6,67% – anglis (tai didžiausias anglies kiekis geležies lydiniuose). Tai kieta trapi medžiaga[1],

Cementito kristalinė gardelė ortorombinė.[1]. Šis junginys iki 210°C silpnai magnetiškas.

Cementito kietumas matuojant:

  • Brinelio būdu – 800 HB,
  • Vikerso būdu – 1000 HV,
  • Rokvelo būdu – 65 HRC.

Metalurgija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Cementitas geležies ir anglies sistemose (t. y., angliniame pliene ir ketuje) yra įprastinis komponentas, kadangi ferite gali būti daugiausia 0,02 masės % nesujungtos anglies. Todėl angliniuose plienuose ir ketuje, kurie buvo lėtai ataušinti, dalis lydinio elementų yra cementite.[2] Baltajame ketuje cementitas susidaro tiesiogiai kietėjančiam lydale. Angliniame pliene jis susidaro arba iš vėstančio austenito arba iš martensito atleidžiamame pliene.

Cementito mišinys su feritu (geležies modifikacija) sudaro plokštelinį darinį perlitą.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Smith, William F.; Hashemi, Javad (2006). Foundations of Materials Science and Engineering (4th ed.). McGraw-Hill. ISBN 0-07-295358-6. p. 363.
  2. Smith, William F.; Hashemi, Javad (2006). Foundations of Materials Science and Engineering (4th ed.). McGraw-Hill. ISBN 0-07-295358-6. p.366–372.}}.