Kietis (medžiaga)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Kietis, kitaip kietumas – kietos medžiagos savybė priešintis kito, už jį kietesnio, kūno įsmigimui, įspaudimui. Nuo šios savybės priklauso medžiagų tinkamumas apdirbti pjovimu (pjauti, tekinti, gręžti, frezuoti ir kt.).

Terminai kietumas ir kietis skiriasi savo vartosena. Kietumas reiškia tiesiog savybę priešintis kitų kūnų įsiskverbimui, įsmigimui. Tuo tarpu kietis yra kietumas, išmatuotas konkrečiais vienetais.

Matavimo būdai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Brinelio būdas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metalų kietumas dažniausiai nustatomas Brinelio būdu. Metalo bandinys dedamas po presu ir į jį įspaudžiamas plieninis grūdintas rutuliukas. Jis bandinio paviršiuje palieka duobutę. Išmatavus duobutės skersmenį, lentelėje surandamas bandinio kietumo skaitmeninis dydis.

Rokvelo būdas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Matuojant medžiagos kietį šiuo būdu, į medžiagos paviršių įspaudžiama deimantinė prizmė. Matuojamas įspaudimo gylis.

Šoro būdas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Matuojant metalo kietį Šoro būdu naudojamas skleroskopas. Matavimas nesudėtingas: iš nustatyto aukščio paleidžiamas kristi kietas plieninis rutuliukas. Metalo kietumas nustatomas pagal nuo bandinio atšokusio rutuliuko pakilimo aukštį. Šis būdas geras tuo, kad nepažeidžia bandomo metalo paviršiaus. Šoro būdu galima nustatyti ir pagamintos detalės kietumą.

Vikerso būdas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikerso metodu panaudojant mažą apkrovą, dažniausiai matuojami plonų sluoksnių, negiliai užgrūdintos, cementuotų ir azotinių paviršių kietumas. Į metalo paviršių spaudžiama keturšonė deimantinė piramidė.

Moso skalė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kietumui kaip medžiagos gebėjimui priešintis brėžimui matuoti naudojama Moso skalė.