Diezas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
C diezas užrašytas penklinėje

Diezu muzikoje vadinamas natų ženklas, nurodantis muzikos garsą paaukštinti pustoniu.[1] Diezas yra vienas iš alteracijos ženklų (kiti du - bemolis ir bekaras).

Diezas atsirado šiek tiek vėliau nei bemolis, kompozitoriams pradėjus kurti ne tik bažnytinę, bet ir pasaulietinę muziką, kuriai nepakako septyniais arba aštuoniais garsais apsiribojančių bažnytinių dermių. Netrukus iš gotiškosios „b“ mažosios raidės, naudotos žymėti B natai, susiformavo diezo ženklas #, naudojamas iki šiol.

Notacijos uniformiškumo tikslais netrukus buvo sukurtas ir dvigubas diezas, pakeliantis natos vertę dviem pustoniais (vienu tonu) aukščiau bei žymimas x simboliu. Be to, modernioje muzikoje sutinkamas ir pusinis bei pusantrinis diezai, nurodantys paaukštinti garsą atitinkamai ketvirčiu ar trimis ketvirčiais tono. Šių diezų notacija nėra nusistovėjusi ir daugiau priklauso nuo kompozitoriaus pomėgių.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Dr. Brian Blood (2017). dolmetsch online dolmetsch.com, žr. angl. sharp