Bučačas
Bučačas ukr. Бучач | |
---|---|
Miesto reginys | |
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė | Ukraina |
Sritis | Ternopilio sritis |
Rajonas | Bučačo rajonas |
Gyventojų | 12 511 |
Plotas | 10 km² |
Tankumas | 1 251 žm./km² |
Vikiteka | Bučačas |
Bučačas (ukr. Бучач) – miestas Ukrainoje, Ternopilio srities pietvakariuose, prie Strypos upės. Rajono centras. Geležinkelio stotis. Plentai į Ternopilį, Ivano Frankivską, Čortkivą. Maisto ir gėrimų (sulčių, spirito, likerio, pieno, sūrio), litavimo–mechanikos, medienos apdirbimo pramonė.[1] Veikia krašto muziejus.
Bučače išlikę nemažai paveldo objektų: barokinė rotušė (apie 1750 m.), XIV a. pilies liekanos, bazilijonų vienuolynas (1770 m.), Šv. Mykolo cerkvė (1610 m.), vėlyvojo baroko Šv. Pokrovos cerkvė (apie 1764 m.), Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia (1763 m.), XIX a. gimnazija.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo 1260 m. minima slavų Bučačo gyvenvietė. Magdeburgo teisė pirmąsyk suteikta kažkada prieš 1379 m.[2], antrąsyk – 1515 m. Buvo svarbus amatų centras, 1580 m. pastatyta pilis. 1667 m. Bučačą sudegino totoriai. 1672 m. čia sudaryta Bučačo taika tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Osmanų imperijos. Nepaisant to, mūšiai dėl Bučačo tęsėsi ir toliau. XVIII a. valdant grafui Potockiui, mieste pastatyta daug architektūros paveldo. XIX a. miestas sumenko.
-
Šv. Mykolo cerkvė (1610 m.) – Ukrainos nacionalinės reikšmės architektūros paminklas.
-
Rokoko stiliaus rotušė su garsaus austrų skulptorias Johano Georgo Pinselio puošyba.
-
Bučačo pilies liekanos. Statyta XIV a., vėliau ją stipriai buvo išplėtusi Braclavo vaivados Stefano Potockio žmona Marija.
-
Bazilijonų vienuolynas ir Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia.
-
Karaliaus šaltinis. Pasak legendos, iš jo žygio prieš turkus metu 1684 m. gėrė ATR valdovas. Jonas Sobieskis
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 78
- ↑ Semkowicz, W. Ród Awdańców w wiekach średnich (ciąg dalszy) // Roczniki Towarzystwa Przyjaciół Nauk Poznańskiego. – 1917. – T. 44. – S. 280 [120].
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Bučačas (Buczacz) Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom I (Aa – Dereneczna) z 1880 r. (lenk.).
- Bučačas (Buczacz) Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom XV, dalis 1 (Abablewo – Januszowo) z 1900 r. (lenk.).