Bruno Taut
| Brunas Tautas vok. Bruno Taut | |
|---|---|
| |
| Bruno Tautas ~1934 m. | |
| Gimė | 1880 m. gegužės 4 d. Karaliaučius, Vokietija |
| Mirė | 1938 m. gruodžio 24 d. (58 metai) Stambulas, Turkija |
| Tautybė | vokietis |
| Veikla | vokiečių architektas, urbanistas, teoretikas |
| Žinomas (-a) už | funkcionalistinių namų projektai Berlyne |
 Vikiteka |
Bruno Taut |
Brunas Tautas (vok. Bruno Taut, 1880 m. gegužės 4 d. Karaliaučiuje – 1938 m. gruodžio 24 d. Stambule) – vokiečių architektas, architektūros teoretikas, urbanistas.[1] Vienas pagrindinių funkcionalizmo atstovų Vokietijos architektūroje.[2]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Baigė Knypavos gimnaziją ir Karaliaučiaus statybos amatų mokyklą. 1903 m. išvyko į Berlyną, dirbo pas architektą Bruną Mėringą (Bruno Möhring). 1904–1908 m. dirbo architekto Teodoro Fišerio padėjėju Štutgarte. 1908 m. grįžo į Berlyną, mokėsi dailės istorijos ir miestų planavimo Šarlotenburgo karališkoje aukštojoje technikos mokykloje (dabar Berlyno technikos universitetas). 1909 m. kartu su architektu Francu Hofmanu įkūrė Taut & Hoffmann in Berlin architektūrinę bendrovę, prie kurios 1913 m. prisijungė ir B. Tauto brolis Maksas Tautas.[3]
Po Pirmojo pasaulinio karo buvo ekspresionistų grupuotės „Novembergruppe” narys ir Darbo tarybos menui (Arbeitsrat für Kunst) vadovas. 1921–1924 m. dirbo Magdeburgo miesto taryboje, ruošė generalinį miesto planą. Grįžęs į Berlyną dirbo savo bendrovėje, vėliau ėjo vyriausiojo architekto pareigas gyvenamųjų namų statybos draugijoje „GEHAG”. 1930–1932 m. dėstė Aukštojoje technikos mokykloje Berlyne. 1933 m., atėjus į valdžią naciams, per Šveicariją pasitraukė į Japoniją. 1936 m. priėmė pasiūlymą dėstyti architektūrą Stambulo dailės akademijoje, persikėlė į Turkiją. Mirė nuo astmos priepuolio, palaidotas Stambule.[3][1][4]
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kūrybai būdingas savitas stilius, ryškios spalvos.[3] Suplanavo miestų sodų: Falkenbergo – Berlyne (1913–1914 m., iš dalies įgyvendintas), Reformos – Magdeburge (1921 m.). 1914 m. „Verkbundo” parodai Kelne suprojektavo ekspresionistinių formų Stiklinį paviljoną – gelžbetoninio karkaso konstrukcijos statinį su centrišku kupolu, įvairiaspalviu stiklo fasadu ir įvairiaspalvės šviesos užpildytu interjeru. 1930 m. kartu su Martinu Vagneriu suprojektavo funkcionalistinį pasagos formos gyvenamųjų namų kvartalą Berlyne,[1] 1927 m. – gyvenamąjį namą (Nr. 19) „Verkbundo” parodai pastatytame Veisenhofo kvartale Štutgarte. 1926–1931 m. paruošė zonavimo planą ir suprojektavo didelę dalį namų Dėdės Tomo trobelės gyvenamųjų namų kvartalui Berlyne. Prisidėjo prie Zymensštato rajono Berlyne projektavimo (1927–1931 m.). Manoma, kad per savo karjerą B. Tautas iš viso paruošė apie 10 tūkst. gyvenamųjų namų projektų.[2] Gyvendamas Turkijoje suprojektavo Ankaros universiteto Filologijos fakulteto rūmus, Atatiurko gimnazijos pastatą.[3]
Parašė architektūrinių veikalų: „Alpių architektūra” (Alpine Architektur, 1920 m.), „Miestų išformavimas” (Die Auflösung der Städte, 1920 m.), „Naujasis būstas” (Die neue Wohnung, 1924 m.), „Europos ir Amerikos naujoji architektūra” (Die neue Baukunst in Europa und Amerika, 1930 m.) ir kt.[1]
Įvertinimas ir atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
B. Tauto darbai Berlyne kartu su kitų architektų kūriniais 2008 m. įtraukti į Pasaulio paveldo vertybių sąrašą („Berlyno modernistiniai gyvenamieji rajonai”).[4] Viename iš architekto projektuotų namų Berlyne atkurta XX a. trečiojo dešimtmečio autentika, įrengtas muziejus-viešbutis.[5] B. Tauto vardu pavadinta gatvė[6] ir pradinė mokykla Berlyne.[7]
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Stiklinis paviljonas „Verkbundo” parodoje Kelne -
„Pasagos” gyvenamųjų namų kvartalas Berlyne -
Įvairių tipų ir spalvų durys „Pasagos” kvartale -
„Tautes Heim” muziejaus-viešbučio interjeras -
Ankaros universiteto Kalbų, istorijos ir geografijos fakulteto rūmai
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Bruno Taut, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2021-08-05. Nuoroda tikrinta 2022-05-21.
- ↑ 2,0 2,1 Arne Gunnarsjaa, Per Rygh, Bruno Taut, Stora Norske Leksikon, 2021-08-21. Nuoroda tikrinta 2022-05-21.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 Bruno Taut, Das Werden einer Hauptstadt, Goethe-Institut, 2010 m. Nuoroda tikrinta 2022-05-21.
- ↑ 4,0 4,1 Bruno Taut (1880–1938) – Master of Colorful Building, Tautes Heim. Nuoroda tikrinta 2022-05-21.
- ↑ Tautes Heim. Nuoroda tikrinta 2022-05-21.
- ↑ Bruno-Taut-Straße, onlinestreet. Nuoroda tikrinta 2022-05-21.
- ↑ Bruno-Taut-Grundschule in Britz Archyvuota kopija 2021-11-27 iš Wayback Machine projekto., Grundshule in Berlin. Nuoroda tikrinta 2022-05-21.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- K. Junghanns: Bruno Taut 1880–1938. Berlynas 1970 m.
- Winfried Brenne: Bruno Taut: Master of colorful architecture in Berlin. Berlynas, 2013 m.
- Barbara Volkmann: Bruno Taut 1880-1938. Berlynas, 1980 m.