Bronius Uogintas
| Bronius Uogintas | |
|---|---|
| Gimė | 1946 m. balandžio 2 d. Vilniuje |
| Mirė | 2013 m. vasario 19 d. (66 metai) Vilniuje |
| Veikla | Lietuvos dailininkas tapytojas, tapybos restauratorius |
| Organizacijos | Lietuvos dailės institutas |
Bronius Uogintas (1946 m. balandžio 2 d. Vilnius – 2013 m. vasario 19 d. Vilnius, palaidotas Antakalnio kapinėse) – Lietuvos dailininkas, tapytojas, restauratorius.[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė 1946 m. balandžio 2 d. dailininkų Broniaus Uoginto ir Bronės Mingilaitės-Uogintienės šeimoje Vilniuje. 1971 m. baigė Lietuvos dailės institutą (studijavo pas Sofiją Veiverytę).[1] Stažavosi Rusijoje, Lenkijoje, Čekijoje.
Nuo studijų Lietuvos dailės institute baigimo aktyviai dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje, yra surengęs individualių kūrybos parodų Lietuvoje, Japonijoje, Vokietijoje.[1]
Nuo 1971 m. dešimtmetį skyrė unikalių senųjų freskų restauravimui. Kauno katedros rytiniame fasade restauravo „Šventąją Trejybę”, Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje Piaseckų koplyčios freską. Taip pat restauravo Pažaislio vienuolyno ir Vilniaus universiteto kiemo freskas, A. Rubliovo freskas Švč. Dievo Motinos Užmigimo sobore Vladimire (Rusija).[1]
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nutapė daug Vilniaus miesto vaizdų („Vilniaus alumnatas“ (1972 m.), „Kiemas su medžiais“ (1973 m.), „Vilniaus senamiesčio gatvelė“ (1988 m.), „Žiema Vilniuje“ (1996 m.) ir kt.), Žemaitijos bažnyčių, kaimo peizažų, taip pat portretų (K. Palioko (1974), I. Piekuro (1984), kitų iškilių Lietuvos menininkų). Ankstyvieji paveikslai fragmentiški, vėlesni – apibendrintų monumentalių formų, ryškių spalvų. Paskutiniais savo gyvenimo metais sukūrė daug spalvingų peizažų, natiurmortų. Sukūrė scenovaizdžių teatro spektakliams.[1]
Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Tretjakovo galerija Maskvoje.[1] Nemažai Broniaus Uoginto kūrinių yra privačiose Lietuvos ir užsienio meno kolekcijose.