Bronė Šalinaitė-Sukackienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Bronė Šalinaitė-Sukackienė
Gimė: 1905 m. vasario 17 d.
Lawrence, MA
Mirė: 1975 m. lapkričio 27 d. (70 metų)
Alpine, NY -JAV
Veikla: vargonininkė, dainininkė, chorvedė, pedagogė, kompozitorė.

Bronė Šalinaitė-Sukackienė (1905 m. vasario 17 d. Lawrence, MA – 1975 m. lapkričio 27 d. Alpine, NY -JAV) – vargonininkė, dainininkė, chorvedė, pedagogė, kompozitorė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1915 pradėjo mokytis skambinti fortepijonu pas Notre Dame bažnyčios vargonininką Odiloną Talbatą Worcesteryje, MA, o balsą lavino pas Fl. Desplaines. 19201921 lankė vasaros kursus New Yorko universitete, dainuoti mokėsi pas NeColbins, fortepijono pas Perey Swift. 1922 Wusteryje baigusi vidurinę mokyklą, metus muzikos mokėsi Niujorke pas Konstantiną ir Pietrą Yonus. 1923 studijavo Berlyno muzikos akademijoje pas Fortepijono fakulteto dekaną prof. Richą Rosslerį. Paskui nuvyko į Milaną, kur pusketvirtų metų pas įvairius pedagogus privačiai mokėsi dainavimo, fortepijono, kompozicijos ir dirigavimo. Vėliau studijas dar tęsė Akademia di Marco Enrico Bossi. 1927 grįžo į JAV – Brooklyną, NY, kur įsteigė privačią muzikos studiją ir parengė nemaža dainininkų, pianistų, choro dirigentų. Jos mokiniai A. Žilinskaitė, J. Kazakevičius, M. Stenslerienė ir kiti buvo „Aido" ir kitų chorų vadovai. 1939 dar baigė New Yorko universiteto muzikos skyrių ir gavo bakalauro diplomą.

B. Šalinaitė dar studijuodama pradėjo vadovauti chorams. Ypač vaisingai 19291930 ir 19331937 dirbo su „Aido“ mišriuoju choru Brooklyne. Chorą išmokė daug lietuvių kompozitorių dainų ir stambesnių kūrinių: 1929 ir 1937 pastatė R. Planquette’o komišką operą „Kornevilio varpai“, o 1936 J. S. Bacho „Kavos kantatą“, surengė nemaža koncertų. 19301945 vadovavo „Sietyno“ chorui Newarke, NJ. Taip pat Niujorke vadovavo jugoslavų suaugusiųjų ir vaikų chorams, netoli New Yorko dėstė muziką valstybinėje mokykloje. Ypač sėkmingai dirbo su „Aidbalsių“ merginų vokaliniu ansambliu ir oktetu. Rengė koncertus rytinėse JAV lietuvių kolonijose, dainavo per radiją. Koncertavo kaip dirigentė, pianistė, dainininkė ir akompaniatorė. Skaitė paskaitas muzikos klausimais kursuose, klubuose ir per radiją. Gyvendama Niujorke, daug metų dirbo Lietuvių meno sąjungoje, buvo šios sąjungos Muzikos direktorė, nuo 1937 atsakingoji sekretorė. Jos rūpesčiu 1938 Brooklyne įkurtas komitetas kompozitoriaus M. Petrausko kūriniams leisti. Būdama sekretore, parengė spaudai 22 jo populiaresnius kūrinius: solo dainas, duetus, dainas mišriajam ir vyrų chorams. Visuomenės aukomis 1940 išleido leidinį „Rinktinės Miko Petrausko dainos". 1975 dalyvavo respublikinėje dainų šventėje Vilniuje.

B. Šalinaitė pasireiškė ir kaip kompozitorė. Sukūrė dainų solistams ir chorams, operetes „Alkis“ (1931), „Spartakas“ (1931), „Inkvizicija“ (1932), „Tamyla" (1951), rašė libretus operetėms, o muziką kurti padėjo Lahnas Adohmyanas.

Šaltinis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.