Bresto pilis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Pilies atvaizdas Bresto kelio paminkle Varšuvoje. (Statytas 1825 m.)

Bresto pilis (blrs. Берасьцейскі замак ) – gynybinė pilis Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje, Bresto mieste (dab. Baltarusija).

Istorija

Pilies planas 1657 m.

Stovėjo Bugo ir Muchaveco upių santakoje. Buvo pastatyta X a., norint apsisaugoti nuo jotvingių antpuolių. Penki bokštai, tame tarpe vienas įvažos, per kurį patenkama į piliavietę. XIII a. antrojoje pusėje iškilo akmeninis bokštas, pasak kronikininkų, panašus į įtvirtinimą Kamenece. Ilgą laiką pilis buvo medinių rąstų, XVI a. pabaigoje modernizuota (įrengti bastionai) ir įkomponuota į miesto gynybinę sistemą.

1349 m. ją buvo užėmęs Lenkijos karalius Kazimieras III Didysis, 1379 m. – kryžiuočiai. 1409 m. gruodžio mėn. pradžioje čia susitiko Lenkijos karalius Jogaila, Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, totorių vadas Dželaletdinas ir pakancleris arkivyskupas Mikalojus Traba. Susitikimo metu buvo aptariamas būsimas karas su kryžiuočiais. 1500 m. pilis atlaikė Krymo chano Menglio Girėjaus vadovaujamos 15 tūkst. totorių kariuomenės apgultį, bet 1648 m. ją užvaldė Bogdano Chmelnickio kazokai. 1657 m. gegužės 7 d. pilį užėmė švedų kariuomenė, bet netrukus ją atkariavo Mikalojaus Radvilos vadovaujami kariai.

Pilis nugriauta XIX a. pirmojoje pusėje Rusijos caro administracijos įsakymu, senos statybinės medžiagos panaudotos įrengiant Bresto tvirtovę.

Bibliografijaa

• Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 1: Абаленскі – Кадэнцыя. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. – 684 с.: іл. ISBN 985-11-0314-4