Brazilų mastifas
Brazilų mastifas, dar vadinamas Fila Brasileiro – šunų veislė, pripažįstama FCI. Kilmės šalis - Brazilija.
Daugelyje šalių kinologų organizacijos draudžia veisti šiuos šunis, o teisėsauga jų veisimui ir auginimui taiko daug suvaržymų. Lietuvoje ši veislė priskiriama prie pavojingų šunų veislių.[1] [2]
Kilmė ir paskirtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Labai aiški brazilų mastifo ir bladhaundo giminystė: tos pačios odos raukšlės, jautri uoslė ir kiti panašūs požymiai. Jo protėviai portugalų ir ispanų buvo atvežti į Pietų Ameriką. Tuo metu Pietų Amerikoje kryžminant sunkius dogus, mastifus ir bladhaundus, buvo siekiama išvesti veislę, kuri galėtų patikimai saugoti galvijų bandas, būti sargu namams ir šeimai.
Brazilijoje brazilų mastifus veisė ir augino kaip sarginius šunis bei medžioklei. Jis turi labai gerą uoslę ir išlikusį medžioklės instinktą.
Dabartiniais laikais auginamas kaip šeimos šuo, saugantis namus ir turtą. Jokiu būdu negalima skatinti brazilų mastifo kaip "apsaugininko" instinkto, nes jis ir taip labai stiprus.
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tai stiprus ir raumeningas šuo. Patinų ūgis ties gogu 65-75 cm, kalių 60-70 cm. Patinų svoris mažiausiai 50 kg (gali siekti 70 kg), kalių - mažiausiai 40 kg.
Kailis trumpas, lygus, prigludęs, vienspalvis arba dryžuotas, snukis - juodas (kaip juoda kaukė). Baltos dėmės toleruojamos, bet gali būti tik ant krūtinės, letenų ir ant uodegos galiuko. Ausys nukabusios, didelės, storos, V formos ir plačios prie pagrindo.
Charakteris ir elgesys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Brazilų mastifas labai prisiriša prie savo šeimininko ir gali būti puikus sarginis šuo pastatams ir gyvulių fermoms saugoti, tačiau sprendimus priima savarankiškai. Jo duslus lojimas girdimas labai toli ir labai charakteringas šiai veislei.
Brazilų mastifai yra bebaimiai šunys, labai saugo savo teritoriją ir aršiai puola svetimus šunis. Šiai veislei ypač būdinga greita reakcija į grėsmę: jei šuo pajus, kad jo šeimininkui gresia pavojus, jis žaibiškai puls galimą priešą. Todėl šuo turi būti pratinamas prie svetimų žmonių, kad nepasitikėjimas jais mažėtų, tačiau įgimto "apsaugininko" instinkto panaikinti nepavyks.
Brazilų mastifui reikia labai daug erdvės namuose ar sode, o jos trūkumas gali sukelti agresiją.