Brahujų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Brahujų kalba
Bráhuí, براوی
KalbamaPakistanas, Afganistanas
Kalbančiųjų skaičius4,2 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių?
Kilmėdravidų
0šiaurės dravidų
00brahujų
Rašto sistemosarabų, lotynų
Oficialus statusas
Oficiali kalba-
Kalbos kodai
ISO 639-1-
ISO 639-2-
ISO 639-3brh

Brahujų kalba (براوی = brāwī) – dravidų kalbų šeimos kalba, vartojama brahujų tautybės žmonių, gyvenančių vidurio Beludžistane (Pakistanas ir Afganistanas), taip pat brahujų diasporos Irane, Persų įlankos regione. Kalbančiųjų skaičius – virš 4 mln. žmonių.

Daugiausia kalbančių brahujų kalba gyvena Kalato ir Mastungo rajonuose (Beludžistano provincija). Daug brahujų jau nebekalba gimtąja kalba, o vartoja beludžių kalbą. Ši kalba įtraukta į UNESCO nykstančių kalbų sąrašą.

Brahujų kalba yra vienintelė dravidų kalba, vartojama už Pietų Indijos ribų (kelios negausios kalbos taip pat vartojamos vidurio Indijoje). Su kurukhų ir maltų kalbomis sudaro šiaurinę dravidų kalbų atšaką. Ši kalba ženkliai paveikta indoiranėnų (ypač beludžių) kalbų. Dabar šia kalba leidžiamas laikraštis „Haftaí Talár“. Kalba užrašoma arabų raštu, bet dabar sukurta ir lotyniška brahujų abėcėlė.

Brahujų kalbos atsiradimas atokiai nuo kitų dravidų kalbų tebėra diskusijų objektas. Pagal vieną iš hipotezių, brahujai pasiekė Beludžistaną kažkur 2 tūkstantmečio pradžioje ar dar vėliau (XIIIXIV a.). Kita versija yra tokia, kad brahujai yra palikuonys kažkada plačias žemes užėmusių dravidų genčių, kurias vėliau į pietus išstūmė indoarijai.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]