Brahma samadž

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

„Brahma samadž“ (beng. ব্রাহ্মসমাজ = Brāhmo samājBrahmano draugija“) – hinduistų religinė visuomeninė organizacija, 1828 m. įkurta bengalų brahmano Ramos Mohano Rojaus. Pradžioje vadinta Brahma sabha (ব্রাহ্মসভা = Brāhmo sabhā), o esamu pavadinimu atkurta 1861 m.

„Brahma samadž“ veikla laikoma bengalų tautinio atgimimo dalimi. Išsilavinę Bengalijos brahmanai ėmė siekti kultūrinių-visuomeninių reformų, kad Indijos visuomenė atsinaujintų ir pasipriešintų britų dominavimui. „Brahma samadž“ nariai siekė išgyvendinti iš indų visuomenės, jų požiūriu, ydingas praktikas: griežtą kastinį susiskirstymą, maldas prieš dievų atvaizdus (ikonolatriją), daugpatystę, vaikų vedybas, satės (našlės susideginimo) praktikas.[1] Siekė reformuoti hinduizmą pagal brahmanistinę teologiją.

Apie 1830 m. organizacijos veikla prigeso, bet 1843 m. ją atgaivino Debendranathas Tagorė. XX a. pradžioje organizacija turėjo įtakos Indijos tautiniam judėjimui. „Brahma samadž“ pagrindu kūrėsi kitos panašios organizacijos Indijoje (žymiausia – „Arja samadž“). Po Indijos padalinimo „Brahma samadž“ praktiškai išnyko, bet jos atskala "„Adi Dharm“ tebėra skaitlinga organizacija.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kazimieras Seibutis. Brahma samadžas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003