Boromaračatiratas II
| Boromaračatiratas II taj. พระบาทสมเด็จพระบรมราชาธิราชที่ 2 | |
|---|---|
 | |
| Sufanapumų dinastija | |
| Visas vardas | Somdet Phra Borommarachathirat II (Chao Sam Phraya) |
| Gimė | ? |
| Mirė | 1448 m. |
| Tėvas | Intaračas |
| Vaikai | Ramesuenas (Trailokanatas) Intaburis |
| Valdė | 1424-1448 m. |
| Pirmtakas | Intaračas |
| Įpėdinis | Trailokanatas |
Boromaračatiratas II (taj. พระบาทสมเด็จพระบรมราชาธิราชที่ 2 g. ? – m. 1448 m.) – Sufanapumų dinastijos Ajutajos karalystės karalius, karaliaus Intaračo jauniausias sūnus.
1424 m. po karaliaus Intaračo mirties, vyriausieji du jo sūnus pešdamiesi dėl sosto žuvo ir sostą paveldėjo jauniausias jų brolis Trečiasis Čaofraja (Chao Sam Phraya), pasivadinęs karaliumi Boromaračatiratu II. Brolių žūties vietoje karalius pastatė dvi stūpas, kurios stovi iki šiol Vat Ratčaburanos (Wat Ratchaburana) teritorijoje[1].
1431 m. prasidėjo karas su khmerais. Karalius Boromaračatiratas II, po septinių mėnesių apsupties, užėmė Ankorą. Į Ajatują jis pasiėmė du khmerų princus su šeimomis: Frajakaeo (Phraya Kaeo) ir Frajatajų (Phraya Thai) ir daug belaisvių, taip pat parvežė daug šventų liūto ir buivolo atvaizdų. Kambodžos valdovu buvo paskirtas Boromaračatirato II sūnus, princas Intaburį (Inthaburi), kuris 1432 m. buvo nužudytas[2].
Ankoro užkariavimas atnešė į tajų buitį daug khmerų kultūros ir tradicijų.
1438 m. karalius Boromaračatiratas II pastatė Vat Maheijongo (Wat Maheyong) vienuolyną[3], o jo sūnus Ramesuenas buvo paskirtas Fitsanuloko valdytoju.
1442 m. karinė kompanija į Čiangmajų nebuvo sėkminga, karalius susirgo ir buvo priverstas su armija grįžti namo, o 1444 m. žygyje į šiaurę tajų armija užėmė Patajkasemą (Pathai Kasem) ir grįžo su 120 000 belaisvių.
1445 m. Ajatują pasiekė informacija, kad pietuose esantis Melakos sultonatas klesti ir dar nepriklauso Siamui. Karalius Boromaračatiratas II pasiuntė emisarą su laišku, reikalaudamas pasiduoti Ajatujos karalystei. Sultonas Muzafar Šahas atsisakė ir tajų armija puolė Melaką. Sultono skubiai mobilizuota armija sėkmingai atrėmė tajų puolimą.
Iki tol balzamuotą karaliaus Utongo kūną Boromaračatiratas II kremavo ir toje vietoje pastatė Vat Frašisanfeto (Wat Phra Sri Sanphet) stūpas ir šventyklą, kurioje buvo saugomi karaliaus Utongo pelenai. 1448 m. mirus Boromaračatiratui II, sosto paveldėtojas sūnus princas Ramesuenas, įsakė šventyklą perdaryti į Vat Frašisanfeto (Wat Phra Sri Sanphet) vienuolyną[4].
Karalius Boromaračatiratas II buvo vedęs princesę iš Sukotajaus, kurios vardas nėra žinomas.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vat Ratčaburana
- ↑ W A R Wood, A History of Siam. Fisher Unwin Ltd London, 1924 m. 781 psl.
- ↑ Vat Maheijongo (Wat Maheyong) vienuolynas
- ↑ Vat Frašisanfetas (Wat Phra Sri Sanphet)
Boromaračatiratas II Gimė: ? m. Mirė: 1448 m.
| ||
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Intaračas |
Ajutajos karalius 1424-1448 m. |
Po to: Trailokanatas |