Borisas Cepovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Borisas Cepovas (rus. Цепов Борис Анатольевич, g. 1948 m. birželio 13 d.) – Rusijos diplomatas, Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1971 m. baigė Maskvos valstybinį tarptautinių santykių institutą (МГИМО). Teisės mokslų kandidatas. Baigęs mokslus 19711975 m. dirbo TSRS ambasadoje Kuveite. 19781986 m. – TSRS Užsienio reikalų ministro pavaduotojo sekretoriato darbuotojas, sekretoriato vadovas. Nuo 1986 m. – TSRS URM tarptautinio humanitarinio bendradarbiavimo ir žmogaus teisių valdybos viršininko pavaduotojas, 19901994 m. – TSRS ir Rusijos nuolatinės astovybės prie Jungtinių Tautų vyr. patarėjas, 19941998 m. – Rusijos URM departamento-Vykdomojo sekretoriato vadovas, ministerijos Kolegijos narys.

Nuo 1998 m. iki 2000 m. – Rusijos Federacijos ambasadorius Kenijoje bei Rusijos atstovas prie tarptautinių organizacijų Nairobyje. 20012003 m. – Rusijos URM tėvynainių reikalų ir žmogaus teisių departamento direktorius, Žmogaus teisių komisijos prie Rusijos Federacijos Prezidento narys, Rusijos užsienio politikos fondo ko-pirmininkas.

20032008 m. – Rusijos Federacijos ambasadorius Lietuvoje. Liūdnai pagarsėjo po interviu, kuriame pasakė, jog Lietuva – „ne šalis, o skandalų mėgėjų sambūris, kur visi drabstosi purvais ir dėl to jaučiasi laimingi“.

Nuo 2008 m. – Rusijos URM Lingvistinio aprūpinimo departamento direktorius. Moka anglų ir amharų kalbas.[1].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. [1] (Rusijos URM inf.)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Politinis postas
Prieš tai:
Jurijus Zubakovas
Rusijos Federacijos ambasadorius Lietuvoje

2003 - 2008 m.
Po to:
Vladimiras Čchikvadzė